namkarė

PDF 161

Vladislovo žmona buvo lyčium tų kerštų, kuri, gobėdamos valdžios, įgundino savo vyrą brolių dalis atimti. Nuo to kėlės namkarė, kuri mažne į pragarą Lenkų ūkę įstūmė. Vladislovas, nebtverdamos sa- 1138 vo valstybėj, pas ciesorių savo uošvį išsidangino, palikdamas valdžią Boleslovui IV Garbanočiui.

PDF 407

Taip tarės lietuviai ir žemaičiai, jei ne karėją, tačiaus vyrą gudrų, mokytą, svieto regėjusį, valdymierą savo tautos pakėlę, vildamies, ko jis karda nenuveiks, tą gudryba nukrops; bet tame daikte nusivylė, kaipogi Vasilkas, tapęs didžiuoju kunigaikščiu Lietuvos, nerūpinos, kaip ramdyti ir drausti neprietelius ūkės, nešelpė parusnėnų, savo vientaučių, kruvinose karėse žūnančių su kryžėjais, nebruko kliautį ir vienybę savo ūkėjams, bet pradžioj savo rėdos ėmė su visų didžiausia aitra ir rūstybe persakioti įtartus nugalavimu savo tėvo Mintauto. Tuojau kėlės namuose baisus ermyderis ir prasidėjo rūsta namkarė: kaipogi Vasilkas vienus niekuo nekaltus nužudė, kitus slapta nusmaugino, kitiems akivaizdoj makaules nurentė, karojo lygia giltine kaltą ir nekaltą, jei tiktai rados skaugis, juos kaltinąs. Bet kas aprašys tą rūstą dieną, ant kurios tuo kartu pažvelgus alvienam doram lietuviui širdis gėlė: kaipogi visi kraštai rūstais degėsais ir iromis apskleisti, vaisingos kaimos nuteriotos, pilys, rūmai ir žinyčios suardytos, vietovės, arba miestai, nudeginti, kur antžvelgus, tenai rūsti tyrai taukšojo, pilių bei kiemų vietoj springimai žvėrys ir paukščiai, kaulus tąsiodami jų gyventojų, gandino savo rūstais balsais paklydusį keleivį.