Mistras kalavijonų Zangerhauzenas, nujautęs tą ermyderį samionų, ketino juos sudrausti, kaipogi, skubiniai sukėlęs stiprią kariauną ir susinėręs su Klaipėdos įgulė, traukė į Samiją kopomis.
Tuojau irklavo didi daugė sami anų lai vų pajūriais, gandindami įgulę Klaipėdos ir dan guodama kariauną, einančią kopomis, kurios vie nok nesulaukdami, užgulė įtaką Klaipėdos ir su visų didžiausia narsybe pradėjo į pilį griautis; prasidėjo kruvina ir baisi mūša, vienok kryžėjai išsiturėjo savo kantrybe nuo tos vėtros, -noris samionys nie ko netaupė, idant pilį įgytų, bet ir patys besigriau- dami sumožėjo; ant galo, regėdami nieko nenu veiksią, malkas sukrovę, akivaizdoj savo nepriete lių savo vyčius kritusiuosius pagal dobę ūkės su žirgais, ginklais sudegino, o žeistuosius sukėlę į laivus grįžo namon, tūždami atmanyti. Mistras kalavijonų Zangerhauzenas, nujautęs tą ermyderį samionų, ketino juos sudrausti, kaipogi, skubiniai sukėlęs stiprią kariauną ir susinėręs su Klaipėdos įgulė, traukė į Samiją kopomis. Bet sa mionys visų siaurojoj vietoj nuo vieno pašalio jū ros Žemaičių iki pašalio atsiautos Klaipėdos buvo didžias pylas, arba Šančius, užpylę ir zomatais stip riai užtverę.
Naujasis mistras kalavijonų Andriejus Vestfalenas, norėdamas ant žemaičių apmaudą nugiežti už praėjusį nuopuolį, sukėlęs vėl Padaugavy kariauną, traukė žemaičių kariauti, kurį antpuolę žemaičiai staiga abaze stovintį, patį mistrą, 20 brostviu ir daugybę.
Lietuviai ne vien toj mūšoj savo grobį paturėjo, bet dar visą abažą kalavijonų įgiję pa grįžo namon leliodami2. Naujasis mistras kalavijonų Andriejus Vestfale- nas, norėdamas ant žemaičių apmaudą nugiežti už praėjusį nuopuolį, sukėlęs vėl Padaugavy kariauną, traukė žemaičių kariauti, kurį antpuolę žemaičiai staiga abaze stovintį, patį mistrą, 20 brostviu ir daugybę meldžionų karvietėj išklojo. Pasibengė metai 1270 baisių ir kruvinų karių.