Sąvoka

mistras

sąvoka

3 teiginiai3 įrašai0 ryšių

Mistras pats kryžėjų su didžia iškilme priėmė Otokarą karalių, su kurio kariauna susinė ręs, turėjo daugiaus nei ©0 000 karėjų; su ta galy be įgulęs į Parusnį, užėmė Onedos, arba Baigos, pilį su visa ąpykarta. Mistras kalavijonų Zangerhauzenas, nujautęs tą ermyderį samionų, ketino juos sudrausti, kaipogi, skubiniai sukėlęs stiprią kariauną ir susinėręs su Klaipėdos įgulė, traukė į Samiją kopomis. Naujasis mistras kalavijonų Andriejus Vestfalenas, norėdamas ant žemaičių apmaudą nugiežti už praėjusį nuopuolį, sukėlęs vėl Padaugavy kariauną, traukė žemaičių kariauti, kurį antpuolę žemaičiai staiga abaze stovintį, patį mistrą, 20 brostviu ir daugybę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Mistras pats kryžėjų su didžia iškilme priėmė Otokarą karalių, su kurio kariauna susinė ręs, turėjo daugiaus nei ©0 000 karėjų; su ta galy be įgulęs į Parusnį, užėmė Onedos, arba Baigos, pilį su visa ąpykarta.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Ateinantį metą, kaip buvo sakyta, Otokaras, karalius Čekų, atkeliavo į Parusnį netikėlių lietuvių ir žemaičių kariauti, kurių minavotas įskatimas užvis gandino. Mistras pats kryžėjų su didžia iškilme priėmė Otokarą karalių, su kurio kariauna susinėręs, turėjo daugiaus nei ©0 000 karėjų; su ta galybe įgulęs į Parusnį, užėmė Onedos, arba Baigos, pilį su visa ąpykarta. Tenai mistras bruko karaliui savo bendrą Gedunę, arba Gadunę, senį, jomylistą samionų, sūnų Visgaudžio, kurio karalius klausė, kaip jam regis, ar gal jis su tokia galybe nuveikti samioms.
t-002vidutinis

Mistras kalavijonų Zangerhauzenas, nujautęs tą ermyderį samionų, ketino juos sudrausti, kaipogi, skubiniai sukėlęs stiprią kariauną ir susinėręs su Klaipėdos įgulė, traukė į Samiją kopomis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tuojau irklavo didi daugė sami anų laivų pajūriais, gandindami įgulę Klaipėdos ir danguodama kariauną, einančią kopomis, kurios vienok nesulaukdami, užgulė įtaką Klaipėdos ir su visų didžiausia narsybe pradėjo į pilį griautis; prasidėjo kruvina ir baisi mūša, vienok kryžėjai išsiturėjo savo kantrybe nuo tos vėtros, -noris samionys nieko netaupė, idant pilį įgytų, bet ir patys besigriaudami sumožėjo; ant galo, regėdami nieko nenuveiksią, malkas sukrovę, akivaizdoj savo neprietelių savo vyčius kritusiuosius pagal dobę ūkės su žirgais, ginklais sudegino, o žeistuosius sukėlę į laivus grįžo namon, tūždami atmanyti. Mistras kalavijonų Zangerhauzenas, nujautęs tą ermyderį samionų, ketino juos sudrausti, kaipogi, skubiniai sukėlęs stiprią kariauną ir susinėręs su Klaipėdos įgulė, traukė į Samiją kopomis. Bet samionys visų siaurojoj vietoj nuo vieno pašalio jūros Žemaičių iki pašalio atsiautos Klaipėdos buvo didžias pylas, arba Šančius, užpylę ir zomatais stipriai užtverę.
t-003vidutinis

Naujasis mistras kalavijonų Andriejus Vestfalenas, norėdamas ant žemaičių apmaudą nugiežti už praėjusį nuopuolį, sukėlęs vėl Padaugavy kariauną, traukė žemaičių kariauti, kurį antpuolę žemaičiai staiga abaze stovintį, patį mistrą, 20 brostviu ir daugybę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Lietuviai ne vien toj mūšoj savo grobį paturėjo, bet dar visą abažą kalavijonų įgiję pagrįžo namon leliodami2. Naujasis mistras kalavijonų Andriejus Vestfalenas, norėdamas ant žemaičių apmaudą nugiežti už praėjusį nuopuolį, sukėlęs vėl Padaugavy kariauną, traukė žemaičių kariauti, kurį antpuolę žemaičiai staiga abaze stovintį, patį mistrą, 20 brostviu ir daugybę meldžionų karvietėj išklojo. Pasibengė metai 1270 baisių ir kruvinų karių.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—33