Santrauka
Jei jie priklausydavo karališkojo dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo seniūnas, o jei priklausydavo privatinio dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo jo savininkas (savivaldybės, arba vadinamosios magdeburginės, teisės buvo paliktos tiktai Vilniui.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Jei jie priklausydavo karališkojo dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo seniūnas, o jei priklausydavo privatinio dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo jo savininkas (savivaldybės, arba vadinamosios magdeburginės, teisės buvo paliktos tiktai Vilniui. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jei jie priklausydavo karališkojo dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo seniūnas, o jei priklausydavo privatinio dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo jo savininkas (savivaldybės, arba vadinamosios magdeburginės, teisės buvo paliktos tiktai Vilniui.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Jie tik tuo tesiskyrė nuo vals- tiečių, kad nėjo baudžiavos, o mokėjo mokesčius. Šiaip, kaip ir valstiečiai, jie priklausė pono. Jei jie priklausydavo karališ- kojo dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo seniūnas, o jei priklausydavo privatinio dvaro, tai jų teisėju ir valdovu būdavo jo savininkas (savivaldybės, arba vadinamosios magdeburginės, teisės buvo paliktos tiktai Vilniui, Trakams, Kaunui, Lydai, Naugardukui, Volkoviskui, Pinskui, Minskui, Mozyriui, Brastai ir Gardinui).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |