Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė, socialinėje ūkinėje struktūroje – riterio dvaras (feodas) ir baudžiava, politinėje ir socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija, miestų ūkyje – cechai, edukacijoje – europinė švietimo sistema.
Nepaisant kultūrinių praradimų (nesuspėta suformuoti lietuviakalbio raštijos modelio), XVI a. LDK visuomenė tampa europinė ir įsilieja į Vakarų civilizaciją. Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė, socialinėje ūkinėje struktūroje – riterio dvaras (feodas) ir baudžiava, politinėje ir socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija, miestų ūkyje – cechai, edukacijoje – europinė švietimo sistema (katedrinės mokyklos ir jų triviumas, kolegijos ir universitetas).
Stepono Batoro dokumentuose minimi ankstesni Žygimanto Augusto užrašymai „leno teise“; pagal šią teisę suteiktas valdas buvo galima parduoti tik valdovui leidus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
Tai, kad tam tikrais atvejais tokią sampratą buvo galima kiek modifikuoti, rodo 1568 m. 43 KDKW, p. 317 (quas expediciones boyari et servitores ei Hiskolth curie nostre associati in impensis et apparatu, utpremissum est, propriis implere tebebuntur et debebunt ex iure feodali). Ibidem, p. 316 (duas hastas pro expedicione belli solitas ordinare et expedire debebit, ad quas bellorum expediciones seu terrestria negocia boyari et servitores Zuchowiczczi et Thuhanowczy et Lissiczczi et quicunque alii ad eandem Hiskolth spectant et pertinent cum apparatibus, sumptibus et impensis propriis se debent et debebunt expedire). 4 5 Lietuvos Metrika. Užrašymų knyga 37/Parengė D. Baronas. Vilnius, 2011, Nr. 109, p. 189— 190. 4 6 Ibidem, Nr. 174, 181, 261, 376, 499; Lietuvos Metrika. Užrašymų knyga 51 / Parengė A. Baliulis, R. Ragauskienė, A. Ragauskas. Vilnius, 2000, Nr. 13, 48, 82a, 94, 103, 106, 107, 110, 117, 123, 125 ir kt. Įdomu, kad viena tokia privilegija buvo suteikta amatininkui „siuvėjui (кравцу) Simonui Sabinkai" (ibidem, Nr. 94, p. 120-121). 4 7 Ibidem, Nr. 117, p. 160-161. LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS TEISĖ 9 8 IR SOCIOPOLITINIAI KONTEKSTAI dokumentas, kuriame minima valda prawem lennym, o valdovas sutinka šią teisę „pagerinti", pripažindamas kai kurias paveldėjimo teises merginoms ir tolimesniems giminaičiams 48. Iš kiek vėlesnių laikų žinomi valdovo Stepono Batoro dokumentai, kuriuose minimi ankstesni Žygimanto Augusto užrašymai „leno teise" 49. Kai kuriuose minimi prašymai leisti tas valdas parduoti, nes pagal tą teisę be valdovo leidimo disponuoti jomis negalima
Teodoras Narbutas perteikia gandus, kad karalius ir Vytautas siekė iš popiežiaus gauti karūną Lietuvos ir Rusios kraštams, o Vytautas ją turėjo užsidėti pagal leno teisę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Sklinda gandai, kad karalius ir Vytautas ėmėsi žygių rūpindamiesi pas popiežių gauti karališkąją karūną Lietuvos ir Rusios kraštams, kurią, jeigu taip atsitiktų, pastarasis turįs užsidėti ant galvos pirm ojo suteikta leno teise; todėl prie jo prisijungs dar daugiau pagonių, o ordinas jau nebebus pajėgus pakelti prieš jį ginklo1.