Po kolektyvizacijos LSSR prieškarinį javų derlingumo, gyvulių skaičiaus ir produktyvumo lygį pasiekė tik po 20 metų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 215-216
Tačiau kolektyvizacija staigiai nusmukdė Lietuvos žemės ūkį – nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio prieškarinį gamybos lygį pagal javų Raudonosios gurguolės. Prievartinis kolektyvinis žemės ūkio produktų atidavimas valstybei. Vilnius, 1947 m. L. Meinerto nuotrauka
Kolektyvizacija sovietinėse respublikose reiškė privačios nuosavybės naikinimą žemės ūkyje ir kolektyvinių ūkių steigimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 214
Ekonomikos susovietinimas Unifikuodami visų sovietinių respublikų gyvenimą, sovietai atkakliai naikino privatinę nuosavybę visose ekonomikos šakose, tad žemės ūkyje turėjo būti steigiami kolektyviniai ūkiai.
Po kolektyvizacijos LSSR javų derlingumo, gyvulių skaičiaus ir produktyvumo lygį pasiekė tik po 20 metų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 216
derlingumą, gyvulių skaičių ir jų produktyvumą LSSR pasiekė tik po 20 metų. Varu varomi į kolūkius valstiečiai nesistengė sąžiningai dirbti, mažai uždirbdami, nepaisydami didelių bausmių, pradėjo vogti iš kolūkių (manyta, kad tai nėra nusikaltimas), neliko pagarbos darbui.
Kolektyvizacija sovietmečiu reiškė vienkiemių naikinimą ir jų savininkų kėlimą į kolektyvines gyvenvietes, miestelius ar miestus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 216
Per likusį sovietmetį masiškai naikintos valstiečių vienkiemių sodybos, o jų savininkai versti persikraustyti į kaimo vietovėje kuriamas kolektyvines gyvenvietes (jose aplinkiniai vieni apie kitus viską žinojo ir buvo valdžios kontroliuojami) arba keltis į miestelius ir miestus.