Tačiau kolektyvizacija staigiai nusmukdė Lietuvos žemės ūkį – nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio prieškarinį gamybos lygį pagal javų Raudonosios gurguolės. Prievartinis kolektyvinis žemės ūkio produktų atidavimas valstybei. Vilnius, 1947 m. L. Meinerto nuotrauka
Ekonomikos susovietinimas Unifikuodami visų sovietinių respublikų gyvenimą, sovietai atkakliai naikino privatinę nuosavybę visose ekonomikos šakose, tad žemės ūkyje turėjo būti steigiami kolektyviniai ūkiai.
Per likusį sovietmetį masiškai naikintos valstiečių vienkiemių sodybos, o jų savininkai versti persikraustyti į kaimo vietovėje kuriamas kolektyvines gyvenvietes (jose aplinkiniai vieni apie kitus viską žinojo ir buvo valdžios kontroliuojami) arba keltis į miestelius ir miestus.
derlingumą, gyvulių skaičių ir jų produktyvumą LSSR pasiekė tik po 20 metų. Varu varomi į kolūkius valstiečiai nesistengė sąžiningai dirbti, mažai uždirbdami, nepaisydami didelių bausmių, pradėjo vogti iš kolūkių (manyta, kad tai nėra nusikaltimas), neliko pagarbos darbui.