Santrauka

Narbutas aiškina, kad Autorius „judančios žemės sluoksnius“ sieja su naujais, giliais, vietomis vandens užtvindytais sluoksniais. Narbutas aiškina, kad Šie sluoksniai čia apibūdinami kaip tokie, iš kurių akmenys galėjo būti sujudinti arba išplauti.

Žodis ir formos

  • Pagrindinė forma: judančios žemės sluoksniai.
  • Vartojamos formos: judančios žemės sluoksniai, judančios žemės sluoksnių.

Reikšmė iš konteksto

Nauji, gilūs, vietomis vandens užtvindyti žemės sluoksniai, į kuriuos įtraukiamos ir akmenų sankaupos.

Vartojimas

Vartojama geologiniam sluoksnių tipui ar būsenai nusakyti, kai akmenys būna užpustyti ar išplauti į žemės sankaupas.

Teiginiai

Teiginys
t-002 Narbutas aiškina, kad judančios žemės sluoksniai turėjo būti sujudinti arba išplauti iš Baltijos jūros.
t-003 Narbutas akmenų radimą aiškina tuo, kad kai kurie jų buvo užpustyti judančios žemės sluoksnių.
t-001 Narbutas aiškina, kad Autorius „judančios žemės sluoksnius“ sieja su naujais, giliais, vietomis vandens užtvindytais sluoksniais.

Citatos

  • id: c-175108 citata_originali: | paprastai iš sienito arba granito, didesnio dydžio — šias uolienos pačios patvariausios ir labiausiai paplitusios kal­ nuose. Vis dėlto ne vien tik uolieną kruša krito į žemę; turė­ jo būti sujudinti arba išplauti iš Baltijos jūros ir judan­ čios žemės sluoksniai, nes randama ir akmenų, užpustytų judančios žemės sluoksnių. Taigi, kai savo jaunystės epochoje gamta formavo Že­ mės lukštą, galėjo atsitikti ir taip, jog vandenyje arba ore įvyko tam tikrų sukrėtimų, eksplozijų (visiškai ne\vul- kaninio pobūdžio, nes tokio padavimo pėdsakų nėra), to­ kių stiprių ir tokių staigių, jog sustingę uolienų luitai buvo suskaldyti į gabalus ir išmesti į nepaprastą aukštį, iš šiaurės į pietus; be to, dviejose juostose — Suomių įlankos ir Bornholmo salos lygiagretės kryptimi, t. y. ker­ tantys plačią Baltijos jūros dalį. citata_rodoma: “Vis dėlto ne vien tik uolieną kruša krito į žemę; turė­\njo būti sujudinti arba išplauti iš Baltijos jūros ir judan­\nčios žemės sluoksniai, nes randama ir akmenų, užpustytų\njudančios žemės sluoksnių.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192291
    • t-192292
  • id: c-175109 citata_originali: | Todėl apsiribosi­ me vien bendro pobūdžio pastabomis, t. y. tik hipotezė­ mis, dėl kokių priežasčių ir kaip tai galėjo įvykti. Vieni mano, jog kažkokia žemės planeta, t. y. žemės palydovas, trenkėsi į tą šiaurės vakarų okeano dalį, kur dabar yra Norvegija, Švedija ir Suomija: šių šalių kalnai yra visiš­ kai tokios pat prigimties. Taip ir susidarė toji sausuma, o toliau, į pietus nuo Baltijos krantų (vandenyno dalyje, kuri dar buvo neužberta), pakilo tik tų nuolaužų purslai, kurie buvo atnešti kartu su vandeniu; taip susidarė nauji, gilūs, kai kur vandens užtvindyti judančios žemės sluoks­ niai. citata_rodoma: “Taip ir susidarė toji sausuma, o\ntoliau, į pietus nuo Baltijos krantų (vandenyno dalyje,\nkuri dar buvo neužberta), pakilo tik tų nuolaužų purslai,\nkurie buvo atnešti kartu su vandeniu; taip susidarė nauji,\ngilūs, kai kur vandens užtvindyti judančios žemės sluoks­\nniai.” statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

    • t-192293