Narbutas aiškina, kad Daukantas žodį „dziejopis“ aiškina kaip „wejkaluraszytojas“. Narbutas aiškina, kad Šiame žodyno aiškinime „dziejopis“ pateikiamas kaip lietuviškas istorijos rašytojo atitikmuo.
Ryšys sukurtas taisykle \"rule_plain_mention\". Subjektas \"dziejopis\" parinktas kaip owner_note_path. Targetas \"S. Daukantas\" parinktas kaip mention_match aplink predikatą \"mention\". Patikimumą lėmė: owner_before_predicate, single_candidate_target, single_candidate_actor, same_sentence_locality.
Atnaujinta
2026-07-06T03:41:45Z
Atnaujino
rewrite_source_claims / rewrite
Citata nerasta.
Nėra teiginių pagal pasirinktus filtrus.
Nėra citatų pagal pasirinktus filtrus.
Citatos
id: c-175114
citata_originali: |
si, iš cituoto teksto galima spręsti, jog T. Narbutas la
bai aišikiai atribojo tai, kas šiandien mūsų ausiai skamba
visiškai identiškai. Simonas Daukantas vadinamajame
„Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“
aiškino kaip „wejkalaj“, „księga dziejow“ — „kniga wej-
kalu“, „dziejopis“ — „wejkaluraszytojas“ ir t. t. Beje,
žodį „dziejopis“ („dziejopisarz“) prilygino žodžiui „lato-
pisiec“, t. y. „meturaszitojas“1. Taigi, laikantis anuome
tinės terminijos, T. Narbuto LTI turėtų būti vadinama
„Lietuvių tautos veikalais“, o pirmieji trys tomai — „Lie
tuvių
tautos
veikalais
senovėje“ — beveik identiškai
S. Daukanto tekstui „Pasakojimas apie veikalus lietuvių
tautos senovėje“.
citata_rodoma: “„Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne“ žodį „dzieje“\naiškino kaip „wejkalaj“, „księga dziejow“ — „kniga wej-\nkalu“, „dziejopis“ — „wejkaluraszytojas“ ir t. t.”
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia: