Sovietmečiu Lietuvoje nebūdavo „dolgostrojų“, nes naujos įmonės buvo paleidžiamos daugiau ar mažiau laiku.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 219
Nors pagal mėsos ir pieno pramonės gamybą vienam gyventojui Lietuva užėmė pirmą vietą visoje SSRS, didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo išgabenama į kitus SSRS regionus (pagrindiniai išvežamų maisto produktų vartotojai – Maskva ir Leningradas (dabar Sankt Peterburgas), o įmonių gaunamos pajamos patekdavo į bendrą SSRS biudžetą. Sovietų valdžia noriai statė ir investavo Lietuvoje ir dėl to, kad į Maskvą keliaudavo kyšiai (lagaminai rūkytų dešrų ir kumpių), ir dėl to, jog čia nebūdavo „dolgostrojų“ (ilgus metus užsitęsusių statybų, kurios reikalaudavo nesibaigiančio finansavimo), statybinės medžiagos nebūdavo visiškai išvagiamos ir naujos įmonės paleidžiamos daugiau ar mažiau laiku. Tai patikdavo Maskvos nomenklatūrai, turėjusiai didelių korupcijos ir vagysčių problemų kitose SSRS vietose.