Didysis medžioklis buvo vyriausiasis LDK medžioklės ūkio pareigūnas. Nors Jerzy Ochmańskis didžiojo medžioklio pareigybę šaltiniuose datavo nuo XV a. antrosios pusės, 1437 m. ja jau ėjo Petras Volkovijus. Įsitvirtinus didžiojo medžioklio pareigybei, jos turėtojas LDK valdovo dvare vadovavo kitiems medžioklės ūkio pareigūnams ir keitė valdovo medžioklių organizavimą.
Didžiųjų medžioklių pareigos iki XVI a. pabaigos nekito, o po Mikalojaus Radvilos Rudojo mirties pareigybę perėmė Valavičių, Naruševičių ir Radvilų giminės.
Nusistovėjusios didžiųjų LDK medžioklių pareigos ir funkcijos iki XVI a. pabaigos nekito, o pareigybės reikšmė išliko tokia pat svarbi. Po didžiojo LDK medžioklio Mikalojaus Radvilos Rudojo, kurį su valdovu visų pirma siejo draugiškas emocinis ryšys, mirties didžiojo LDK medžioklio pareigybę ir toliau išlaikė svarbios LDK giminės: Valavičiai, Naruševičiai, Radvilos ir kt., „paveldėdamos“ ją iš savo giminaičių.
Straipsnio objektas – LDK valdovą Žygimantą Augustą bei LDK didįjį medžioklį (rusėn. ловчий великий, lenk. łowczy hospodarski, łowczy wielki, lot. praefectus venationum, vok. Oberjagermeister) Mikalojų Radvilą Rudąjį suartinusios medžioklės, jų vaidmuo stiprinant abipusį emocinį ryšį ir šios pramogos įtaka tolesnei Mikalojaus Radvilos Rudojo karjerai. Straipsnyje atskleidžiama, kaip draugystė derėjo su oficialiomis vyriausiojo LDK medžioklės ūkio pareigūno – didžiojo medžioklio – pareigomis.
Tikėtina, jog šią funkciją žodiniu lygmeniu kontroliavo pats valdovas ir vyriausieji medžioklės pareigūnai – didieji medžiokliai (rusėn. ловчий великий) ar sakalidininkai (rusėn. cокольничий), nes XVI a. II p. užbaigtos LDK valdovo medžioklės ūkį saugančių įstatymų sistemos juridinės normos užtikrino pramoginėms (ir ne tik) didžiojo kunigaikščio medžioklėms eksploatuojamų plotų apsaugą nuo jiems daromos žalos, įtvirtino išskirtines LDK valdovo medžioklės teises, unifikavo valdovo medžioklės ūkio administravimo principus ir koordinavo medžioklės ūkį prižiūrėjusių pareigūnų funkcijas, tačiau nereglamentavo minėtų medžioklės pareigūnų funkcijų medžioklės ceremonijos metu.
Didžiųjų medžioklių pareigybės atsiradimas palengvino valdovo pastangas riboti savavališką miškų ir medžioklės plotų naikinimą, nes pareigūnų dispozicijoje atsidūrė visos valdovui priklausiusios girios.
Didžiųjų medžioklių (rusėn. ловчий великий, lenk. łowczy hospodarski, łowczy wielki, lot. praefectus venationum, vok. Oberjagermeister) atsiradimas palengvino valdovo pastangas apriboti savavališką miškų bei medžioklės plotų naikinimą, nes minėtųjų pareigūnų dispozicijoje atsidūrė visos tuo metu LDK valdovui priklausiusios girios.
Įsitvirtinus didžiojo medžioklio pareigybei, jos turėtojas LDK valdovo dvare vadovavo kitiems medžioklės ūkio pareigūnams ir keitė valdovo medžioklių organizavimą.
Didžiojo medžioklio pareigybei įsitvirtinus LDK valdovo dvare pasikeitė Lietuvos didžiojo kunigaikščio medžioklių organizavimo tvarka. Jis ėmė vadovauti kitiems medžioklės ūkio pareigūnams. Didžiųjų medžioklių atsiradimas palengvino valdovo pastangas apriboti savavališką miškų bei medžioklės plotų naikinimą, nes minėtųjų pareigūnų dispozicijoje atsidūrė visos tuo metu LDK valdovui priklausiusios girios.
Anot Jerzy Ochmańskio, didžiojo medžioklio pareigybė šaltiniuose minima tik nuo XV a. antrosios pusės29, tačiau žinoma, kad jau 1437 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos valdymo metais, didysis medžioklis buvo Petras Volkovijus30. Taigi, nors ši pareigybė atsirado šiek tiek anksčiau, nei manė ankstesni istorikai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais ji, matyt, neegzistavo. Pažymėtina, kad Lenkijos Karalystėje ši pareigybė žinoma nuo XIII a. pradžios31