t-001vidutinis
Po 1863–1864 m. sukilimo etninėje Lietuvoje masiškai išplito slaptos daraktorinėmis vadintos mokyklėlės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
Etninės Lietuvos miestuose atsirado ir rusų kultūros židinių, bet jie te- buvo politiškai viešpataujančios rusų mažumos kultūrinio gyvenimo da- lis. Valdžiai nepavyko į savo pusę patraukti valstiečių – mat didelės dalies etninės Lietuvos kaimo gyventojams vyskupo M. Valančiaus pastangomis buvo įdiegta nuostata mokytis skaityti ir rašyti gimtąja kalba. Po 1863– 1864 m. sukilimo leidus steigti tik rusiškas mokyklas, kuriose mokytų rusai, vyskupas per patikimus kunigus paragino kaimiečius vaikų į tokias mokyklas neleisti. O kad neliktų beraščiai, patiems kaimuose organizuoti slaptas mokyklėles, kur rašto pamokytų koks nors jo mokantis kaimietis. Tokios daraktorinėmis vadintos mokyklėlės masiškai išplito ir miestuose. Nors tas mokyklėles persekiojo policija, įkliuvusius jų mokytojus valdžia kartais ištremdavo keleriems metams į Rusijos gilumą, tai nieko neatbai- dė – buvo poreikis, susiformavo tradicija.