Lietuvos valdovai vadinosi karaliais: Gediminas laiškuose Vakarams vartojo titulą rex, o Algirdas laiškuose Bizantijai - bazileus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 35
Antra vertus, visi Lietuvos valdovai vadinosi karaliais (pvz., Gediminas laiškuose Vakarams rex; Algirdas laiškuose Bizantijos imperijai – bazileus). Taip juos vadino Vokiečių ordinų šaltiniai, skirtingai nei kitų genčių, neturinčių valstybių, vadus ar net rusų žemių kunigaikščius. Taigi, drįstume teigti, kad bent jau iki Jogailos tapsmo Lenkijos karaliumi 1386 m. Lietuva nusipelno būti vadinama karalyste, tegu ir neturinti visų Vakarų pripažinimo atributų – savotiška arba nesisteminė karalystė.
1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino aukščiausiuoju karaliumi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 28
L I E T U V O S I S T O R I J A 28 1219 m. Lietuvoje vyriausiojo kunigaikščio dar nėra, bet 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadina „aukščiausiuoju karaliumi“. Vadinasi, Lietuva jau suvienyta.
Iki 1386 m. Lietuva, autorių vertinimu, gali būti vadinama savotiška arba nesistemine karalyste.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 35
Antra vertus, visi Lietuvos valdovai vadinosi karaliais (pvz., Gediminas laiškuose Vakarams rex; Algirdas laiškuose Bizantijos imperijai – bazileus). Taip juos vadino Vokiečių ordinų šaltiniai, skirtingai nei kitų genčių, neturinčių valstybių, vadus ar net rusų žemių kunigaikščius. Taigi, drįstume teigti, kad bent jau iki Jogailos tapsmo Lenkijos karaliumi 1386 m. Lietuva nusipelno būti vadinama karalyste, tegu ir neturinti visų Vakarų pripažinimo atributų – savotiška arba nesisteminė karalystė.