t-001vidutinis
Turėjo vienok žinyčias, kuriose teiravos, kaip rištis didžiose notyse ir reikaluose namų ir ūkės1.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Senieji lietuviai ir žemaičiai negebėjo bažnyčiose melstis ir nekentė stuomenų bei rodveidžių padievintų, kaipogi stebėdamos į visus darbus ir galybę Perkūno, tarės jo didybę regį, todėl gi garbino ir godojo jį kaipo galybę, gūžiančią ir kutinančią visą pasaulį savo malone lauke po ąžuolais, kur ir altorių jam laikė. Turėjo vienok žinyčias, kuriose teiravos, kaip rištis didžiose notyse ir reikaluose namų ir ūkės1. Tokių ąžuolų, po kuriais kitą kartą žemaičiai ir lietuviai meldės, šiandien vienas pats bėra žaliuojąs Kurše Ožputės pavieto j laukuose šv.