t-001vidutinis
Turėjo vienok žinyčias, kuriose teiravos, kaip rištis didžiose notyse ir reikaluose namų ir ūkės1.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Senieji lietuviai ir žemaičiai negebėjo bažnyčio se melstis ir nekentė stuomenų bei rodveidžių pa- dievintų, kaipogi stebėdamos į visus darbus ir ga lybę Perkūno, tarės jo didybę regį, todėl gi garbino ir godojo jį kaipo galybę, gūžiančią ir kutinančią visą pasaulį savo malone lauke po ąžuolais, kur ir altorių jam laikė. Turėjo vienok žinyčias, kuriose teiravos, kaip rištis didžiose notyse ir reikaluose namų ir ūkės1. Tokių ąžuolų, po kuriais kitą kartą žemaičiai ir lietuviai meldės, šiandien vienas pats bėra žaliuo jąs Kurše Ožputės pavieto j laukuose šv.