Žemvaldys, bajoras.; kareiviai, karo sluoksnis ar žemės valdžia turintys žmonės. Terminas vartojamas ir kaip karių pavadinimas, ir kaip žmonės, kurių žinioj būdavo karės vėliava.
Žemlionys karo metu išsirinkdavo narsų ir kantrų vyrą, kuris tapdavo karvedžiu arba atmonu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Pakajui esant, kunigai ūkę rėdė, bet, kėlusis didelėms karėms su svetimomis tautomis, į kurias visai tautai reikėjo traukti, žemlionys^977 , arba kareiviai, pakėlė tarp savęs visų narsųjį ir kantrųjį vyrą, kurį, pakėlę ant savo pečių, nešiojo po rindas kareivių, rodydami visiems, idant žinotų, ko turi klausyti, nesgi, tą pakėlus, kožno ūkininko gyvyba ir smertis jo rankoje buvo, kaipogi valdžia ir rėdą kūrėjų kūrėjo toj pačioj valandoj apsistojo, o pakeltojo karvedžio, arba atmono, prasidėjo, kurį vadino jau karvedžiu nuo to, jog į karę svietą vedė, jau atmonu, jog ėjo atmonyti^978 neprieteliams sau žalas ir abydas padarytas.
Žemlioniu vadintas kiemas, karo metu pagal turimą žemę išleidęs vieną ar kelis raitus kareivius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Jei toksai kiemas, karei kėlusis, leido kareivį jotą^259 vieną ar du, tris – pagal tą, kaip daug žemės turėjo, tad vadinos žemlioniu^260 , nuo žemės, kurią buvo sau pragyvenęs.
`Žemlionys` šiame tekste reiškia kareivius ar karo sluoksnį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Jei toksai kiemas, karei kėlusis, leido kareivį jotą^259 vieną ar du, tris – pagal tą, kaip daug žemės turėjo, tad vadinos žemlioniu^260 , nuo žemės, kurią buvo sau pragyvenęs.