Vorobjovo teigimu, pagoniška šventykla stovėjo šventame alke ten, kur vėliau buvo Vilniaus katedra.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Iš stabmeldystės laikų mes nieko nebeturime. Gedimino sostinėje mūrinių pastatų nebuvo; net paties kunigaikščio pilys — Aukštoji ir Žemoji — buvo medinės, taip pat ir stabmeldiškosios šventyklos, stovėjusios šventuose alkuose (kur dabar yra Katedra, taipgi netoli Aušros Vartų ir Antakalnyje). Po 1387 metų, įvedus krikščionybę, prasidėjo gyva statyba.