Santrauka
Leisdamiesi nuo tryliktojo amžiaus gilyn į praeitį, pastebi me vedybų papročius, bendrus lietuviams ir skandinavams, tai yra kad tik viena, pirmoji, žmona buvo iš tikrųjų laikoma tei sėta žmona ir namų šeimininke, o vėliau paimtos į namus mo terys neturėjo.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Leisdamiesi nuo tryliktojo amžiaus gilyn į praeitį, pastebi me vedybų papročius, bendrus lietuviams ir skandinavams, tai yra kad tik viena, pirmoji, žmona buvo iš tikrųjų laikoma tei sėta žmona ir namų šeimininke, o vėliau paimtos į namus mo terys neturėjo. | ||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
- id: c-177183
citata_originali: |
Senovės prūsų merginas, jeigu norė
davo jas vesti, turėdavo iš tėvų nusipirkti1.
Leisdamiesi nuo tryliktojo amžiaus gilyn į praeitį, pastebi
me vedybų papročius, bendrus lietuviams ir skandinavams, tai
yra kad tik viena, pirmoji, žmona buvo iš tikrųjų laikoma tei
sėta žmona ir namų šeimininke, o vėliau paimtos į namus mo
terys neturėjo tokios reikšmės ir nors jų vaikai, tėvo pripažin
ti, buvo laikomi teisėtais, kaip ir pagimdyti pirmosios žmonos,
vis dėlto ta daugpatystė buvo labai apribota, net iki to, kad
kitos žmonos buvo laikomos vergėmis ir namų nuosavybe, ku
rią po šeimininko mirties pasidalydavo įpėdiniai; jos būdavo
arba iš paimtų per karą, arba nupirktos iš vargingų tėvų. O iš
tikrųjų senovinė teisė ir papročiai numatė vienpatystę; juk ki
tos lietuvių genties tautos laikėsi šito griežčiau negu prūsai;
mat istorijoje nematome net pėdsako, kad lietuvių didikai ir
kunigaikščiai būtų turėję daugiau kaip vieną žmoną; vėl ves
davo tiktai po žmonos mirties.
statusas: verified
teiginio_tipas: faktas
patikimumo_lygis: vidutinis
patikimumo_saltinis: ai
pagrindzia:
- t-194787