Variagai

PDF 30-31

2\nApie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu­\nmą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti­\nnę ir žemutinę sužinome iš kuo pa­\ntikimiausio šaltinio, iš didžiojo \nkunigaikščio Vytauto 1420 metais \nRomos imperatoriui Zigmantui ra- \nšvto laiško: Terra Samaytarum, - pa-\n14\n\n## Puslapis 31\n\nI KNYGA\nVisame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio­\nmis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var­\nganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandina­\nvijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję \nplėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam \ntikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai \nkaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš \nŠvedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos \npakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Pa­\nlemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.

PDF 32

Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke­ liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu­ sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. Nors ir patogio­ je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie­ ną tokį žygį. Man vis dėlto atrodo, kad įvykis, aprašytas Petro Olai „Danų kronikoje", yra kaip tik tas, kuris, viena vertus, atbloškė Riuri- ką ir jo variagus į Rusiją, kita ver­ tus, galbūt tariamąjį Palemoną su draugais - į Lietuvą.

PDF 32

Nors ir patogio­ je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie­ ną tokį žygį. Man vis dėlto atrodo, kad įvykis, aprašytas Petro Olai „Danų kronikoje", yra kaip tik tas, kuris, viena vertus, atbloškė Riuri- ką ir jo variagus į Rusiją, kita ver­ tus, galbūt tariamąjį Palemoną su draugais - į Lietuvą. Juk šis kroniki­ ninkas pasakoja, kad apie 880 me­ tus, viešpataujant Danijoje karaliui Kanutui (Cnud), kai dėl pragaištingo nederliaus visiems gyventojams trū­ ko grūdų, buvo įsakyta kas trečią žmogų išvaryti iš valsčiaus visiems laikams.

PDF 30-31

2\nApie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu­\nmą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti­\nnę ir žemutinę sužinome iš kuo pa­\ntikimiausio šaltinio, iš didžiojo \nkunigaikščio Vytauto 1420 metais \nRomos imperatoriui Zigmantui ra- \nšvto laiško: Terra Samaytarum, - pa-\n14\n\n## Puslapis 31\n\nI KNYGA\nVisame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio­\nmis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var­\nganos medžioklių trobelės. Pirmieji normanai iš Skandina­\nvijos, IX amžiuje Rusioje žinomi variagų vardu, susivilioję \nplėšikavimu ir prekyba gintarinėse pakrantėse, atnešė tam \ntikros pažangos tiems varganiems gyventojams, panašiai \nkaip ir į Rusios kraštus už Dvinos. Tikriausiai tie žygiai iš \nŠvedijos, Norvegijos ir Danijos, dažnai kartojami į Baltijos \npakrantes, davė pradžią legendiniam pasakojimui apie Pa­\nlemono ir jo Romos riterių3 atvykimą iš Italijos.

PDF 98

Juk variagų vardu, mūsų supratimu, galėjo bū­\nti vadinama kiekviena skandinavų gyvenvietė, buvusi už \nSkanijos ribų, o tokių Ostrogardija IX amžiuje nestokojo.

PDF 96

Betgi patį garsiausią vardą ir didžiausią reikšmę tu­\nrėjo skandinavai, o IX amžiuje tarp jų suklestėjo Rusios \nvariagai, tai yra skandinavų nausėdininkai Rusioje, mū­\nsų supratimu, Lietuvos žemių užkariautojai, įsikūrę Ru­\nsioje, Nemuno žemupyje.