Santrauka
Statė, įrengė, dailino, aprūpino savo jėgomis. Vartojamas apie trobesių įrengimą ir namų dirbimą be svetimo meistro.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: strūnijo.
Vartojamos formos: strūnijo ar dailidavo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Strūnijo reiškia statė sau trobesius be svetimo meistro pagalbos. | c-002 | |
| t-004 Strūnijo vartojama kalbant apie namų įrengimą, kuriam reikalingus įrankius žmonės patys kalė. | c-002 c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Strūnijo vartojama kalbant apie namų įrengimą, kuriam reikalingus įrankius žmonės patys kalė.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Taip pat įrankius, kuriais namus strūnijo ar dailidavo, patys sau kalė, nė nuo ko nemokomi, nesgi šiandien dar taria į žmogų, rūpinantis įsteigimu^569 kokio daikto ir dejuojantį nesugebėjimu, sako: „Akių pasiklausk“ arba: „Buklus ir su žąsia moka arti“ [19], kaipogi, pagal jų nuomonę, žmogus, ką paregėjęs, tą turi padirbti. Ir taip jų grąžtai, kaltai, Strūnos^570 , skaptai, skrytulės^571 , kirviai, skliutai yra pačių dirbti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Strūnijo reiškia statė sau trobesius be svetimo meistro pagalbos.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Visa gudryba senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, buvo ta, jog visa, ko vien reikiant, patys sau steigė, idant svetimo nereikalautų, kaip motriškosios, taip ir vyriškieji; ir taip motriškosios verpė, audė ir dažė savo drobes ir milus įvairiomis barvomis nė nuo ko nemokomos, pačių dažyvėmis^567 savo prasma. Vyriškieji taip pat strūnijo^568 sau visus trobesius, svetimo meistro nereikalaudami, dailidavo ratus, važius, šlėdes, arba šlajas, ir roges.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Forma archajiška; tikslus leksinis lemmas iš teksto neišskirtas, bet funkcija aiški.