zodyno irasas

Špitolė

sąvoka

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Špitolių išlaikymas buvo miestiečių bendruomenės moralinis įsipareigojimas, viena iš bendruomeninio gyvenimo nuostatų įgyvendinimo formų.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 196

Špitolių išlaikymas buvo mies- tiečių bendruomenės moralinis įsipareigojimas, viena iš bendruomeninio gyvenimo nuostatų įgyvendinimo formų. Labdara ir špitolės buvo miesto gyvenimo reiškiniai, atskleidžiantys bendruomeniškumo reikšmę miestui. O tikra miestiečių bendruomeninio gyvenimo forma, kurioje vėlgi sutartinai veikė miestiečiai ir bažnyčia, buvo pasauliečių religinės brolijos.
t-002vidutinis

Kauno taryba turėjo pareigą rūpin tis parapinės bažnyčios, jos globojamų špitolių ar brolijų būkle.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 335

Iškilmingi tarybos susirinkimai prasidė­ davo pamaIdomis parapinėje bažnyčioje, visas miestas turėjo dalyvauti bažnytinėse procesijose ir kitose Katalikų bažnyčios šventėse. Kauno taryba turėjo pareigą rūpin­ tis parapinės bažnyčios, jos globojamų špitolių ar brolijų būkle. Kauno taryba kasmet per tarybos rinkimų sesijas dažniausiai iš miestiečių/miesto piliečių bendruomenės/ luomo skirdavo bažnyčios ūkvedžius, jos statybos prižiūrėtojus, miesto špitolės tvar- kytojus.