Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Sąvoka

Špitolė

sąvoka

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Špitolių išlaikymas buvo miestiečių bendruomenės moralinis įsipareigojimas, viena iš bendruomeninio gyvenimo nuostatų įgyvendinimo formų.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 196

Špitolių išlaikymas buvo miestiečių bendruomenės moralinis įsipareigojimas, viena iš bendruomeninio gyvenimo nuostatų įgyvendinimo formų. Labdara ir špitolės buvo miesto gyvenimo reiškiniai, atskleidžiantys bendruomeniškumo reikšmę miestui. O tikra miestiečių bendruomeninio gyvenimo forma, kurioje vėlgi sutartinai veikė miestiečiai ir bažnyčia, buvo pasauliečių religinės brolijos.
t-002vidutinis

Kauno taryba turėjo pareigą rūpin tis parapinės bažnyčios, jos globojamų špitolių ar brolijų būkle.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 335

Iškilmingi tarybos susirinkimai prasidėdavo pamaIdomis parapinėje bažnyčioje, visas miestas turėjo dalyvauti bažnytinėse procesijose ir kitose Katalikų bažnyčios šventėse. Kauno taryba turėjo pareigą rūpintis parapinės bažnyčios, jos globojamų špitolių ar brolijų būkle. Kauno taryba kasmet per tarybos rinkimų sesijas dažniausiai iš miestiečių/miesto piliečių bendruomenės/ luomo skirdavo bažnyčios ūkvedžius, jos statybos prižiūrėtojus, miesto špitolės tvarkytojus.