Santrauka
Sąvokos „naujasis klasikas“, „prepozityvistai“ ir „naujieji klasikai“ vartojamos Balinskio istoriografinei laikysenai apibūdinti: jis atskiriamas nuo „tikrojo“ romantizmo, o pozityvistinis mąstymas priešpriešinamas romantiškajam istorijos supratimui.
Žodis ir formos
- pagrindinė forma: naujasis klasikas
- variantai: prepozityvistai; naujieji klasikai
Reikšmė iš konteksto
Kontekste tai istoriografinių laikysenų ir metodologinių tipų žodynas, kuriuo Balinskio darbai siejami su kritiškesniu, pozityvistiniam mąstymui artimesniu istorijos supratimu.
Teiginiai
- t-001: Balinskis apibūdinamas ne kaip „tikrasis“ romantikas, o kaip „naujasis klasikas“. Pagrindžia: c-001. - t-002: Romantikų, prepozityvistų ir naujųjų klasikų skirtis siejama su požiūriu į Jono Sniadeckio darbus. Pagrindžia: c-001. - t-003: Pozityvistinis mąstymas čia apibrėžiamas kaip priešprieša senajam romantiškajam istorijos supratimui. Pagrindžia: c-002.
Reikšmingi paminėjimai
- šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- teiginio_tipas: interpretacija - pagrindžia: t-001, t-002
- patikimumo_lygis: vidutinis
- patikimumo_saltinis: “autorinis / redakcinis kontekstas”
- patikimumo_pagrindimas: “Kontekstas tiesiogiai įvardija Balinskio istoriografinę laikyseną, bet tai yra tyrinėtojos interpretacija, ne paties Balinskio savivardis.”
- citata_originali: | Svarbi tyrinėtojos išvada, kad M. Balinskio negalima vadinti romantiku pilnąja to žodžio prasme, nes „susidaro įspūdis, kad M. Balinskiui niekuomet nebuvo lemta tapti „tik- rasis” romantikas - tik „naujasis klasikas”. Akivaizdu, kad lakmuso popierėliu romantikams, prepozityvistams, arba naujiesiems klasikams, atskirti istoriografijoje buvo požiūris į J. Sniadeckio darbus.
- šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- teiginio_tipas: interpretacija - pagrindžia: t-003
- patikimumo_lygis: vidutinis
- patikimumo_saltinis: “autorinis / redakcinis kontekstas”
- patikimumo_pagrindimas: “Citata aiškiai sieja pozityvistinį mąstymą su istorijos supratimo pokyčiu.”
- citata_originali: | Iš karto reikia pasakyti, kad 1988 m. Reda Griškaitė pateikė bene labiausiai apibendrintą ir iki šių dienų nepasenusią M. Balinskio istorinės kūrybos analizę. Pirmą kartą mūsų istoriografijoje M. Balinskio istorijos darbai nagrinėti remiantis kritinės istorijos samprata. Neabejotinai autorės yra pagrįsta esminė tezė, kad M. Balinskis savo darbais „ryškiai reprezentavo tą esminį istorijos mokslo kokybės pokytį, kurį nulėmė pozityvistinio mąstymo susiformavimas ir įsitvirtinimas. Šis mąstymas, kaip priešprieša senajam - romantiškajam - istorijos supratimui, kuris nuo XIX a. pradžios buvo stipriai įsigalėjęs lietuvių ir lenkų istoriografijoje.
Šaltiniai ir įrodymai
- Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)