marčelga

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Pasitiekus po kelių nedėlių^440 , kaip buvo sutarta, jaunasis sukvietęs savo gentis, susiedus ir prietelius, tarp kurių vienas buvo jų vyresniuoju, arba gaspadorium, vadinamas marčelga, nuo to, jog marčią martavo^441.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tuo tarpu kariauna lietuvių kas dieną didinos, o kryžėjų stipdama mažinos. Tą matydamas, Botelis, marčelga kryžėjų, norėjo savo kariauną gelbėti, dariu ėmė su lietuviais sandarauti. Lietuviai ant to sutiko, bet reikalavo už vadą paties marčelgos ir trijų brostvių, kamendotas Baigos, arba Onedos, nenorėjo to daryti, tardamas geresniai į mūšą stoti su neprieteliais ir dūksaujant pas Dievą sau kelią skinti.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Nujautęs tą, Vytenis steigė, jog ne vien kryžėjus nuo pilies atremtų, bet dar ir laivus jų sudegintų; to dėjęsis, paskyrė karvedžiu Surminą, vyrą sumanantį, kusai, sutūpinęs savo karėjus į 100 laivų, ėmė vyti upe pagal kryžėjus, kuriuos panokęs, didžiai smarkiai susigrūmė ir ilgas valandas pergale varžės; ant galo lietuviai prisiartinę unkurius kryžėjams pakirto, laivus vienus uždegė, kitus paskandino, su kuriais daugybė kryžėjų tą dieną Nemuno verpetuose galą gavo; tarp lietuvių Goštautas, garsus vyras karėj ir ūkė j, brolis Surmino, išverždamas kryžėjams pergalę, gyvybą savo už liuosybę padėjo. Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nuteriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriauti, sustojo į abažą, arba taborių. Tuo tarpu keli že- 1314 17.