marčelga

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

Pasitiekus po kelių nedėlių^440 , kaip buvo sutarta, jaunasis sukvietęs savo gentis, susiedus ir prietelius, tarp kurių vienas buvo jų vyresniuoju, arba gaspadorium, vadinamas marčelga, nuo to, jog marčią martavo^441.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tuo tarpu kariauna lietuvių kas dieną di­ dinos, o kryžėjų stipdama mažinos. Tą matydamas, Botelis, marčelga kryžėjų, norėjo savo kariauną gelbėti, dariu ėmė su lietuviais sandarauti. Lietu­ viai ant to sutiko, bet reikalavo už vadą paties mar- čelgos ir trijų brostvių, kamendotas Baigos, arba Onedos, nenorėjo to daryti, tardamas geresniai į mūšą stoti su neprieteliais ir dūksaujant pas Dievą sau kelią skinti.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Nujau­ tęs tą, Vytenis steigė, jog ne vien kryžėjus nuo pi­ lies atremtų, bet dar ir laivus jų sudegintų; to dė­ jęsis, paskyrė karvedžiu Surminą, vyrą sumanantį, kusai, sutūpinęs savo karėjus į 100 laivų, ėmė vyti upe pagal kryžėjus, kuriuos panokęs, didžiai smar­ kiai susigrūmė ir ilgas valandas pergale varžės; ant galo lietuviai prisiartinę unkurius kryžėjams pa­ kirto, laivus vienus uždegė, kitus paskandino, su kuriais daugybė kryžėjų tą dieną Nemuno verpe­ tuose galą gavo; tarp lietuvių Goštautas, garsus vy­ ras karėj ir ūkė j, brolis Surmino, išverždamas kry­ žėjams pergalę, gyvybą savo už liuosybę padėjo. Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nu- teriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriau­ ti, sustojo į abažą, arba taborių. Tuo tarpu keli že- 1314 17.