Lietuviška Lietuva, nors tarpais buvo be Vilniaus ar Klaipėdos, laikyta didžiausiu tautos kūrėjų pasiekimu.
Įrodymai (1)
Kauno sporto halėje 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempionais
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietuviška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. Lietuviška Lietuva, nors tarpais be Vilniaus ar Klaipėdos – didžiausias tautos kūrėjų pasiekimas, be kurio šiandieninė Lietuva vargiai būtų tokia, kokia yra.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Lietuviška Lietuva, nors tarpais buvo be Vilniaus ar Klaipėdos, laikyta didžiausiu tautos kūrėjų pasiekimu.
Kauno sporto halėje 1939 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempionais
Per nepilnus du nepriklausomybės dešimtmečius Lietuva tapo lietuviška ir nebebuvo painiojama nei su Lenkija, nei su Rusija.
Nepriklausomybės karta Per nepilnus du dešimtmečius Lietuva galutinai tapo lietuviška, jos nebegalėjai supainioti nei su Lenkija, nei su Rusija. A. Smetonos valstybės modelio, jo režimo prioritetai – tautinės kultūros kūrimas ir lietuviškai kalbanti Lietuva – iš esmės įgyvendintas.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |