Į sūnaus vietą stojęs paveldėtojas, šeimos maitintojas ir senų tėvų globėjas; į sūnaus vietą stojęs paveldėtojas, kuris perima tėviškę ir senų tėvų globą. Terminas vartojamas apie sūnų ar priimtą paveldėtoją, kuriam tenka tėviškė, karinė prievolė ir pareiga padoriai nukaršinti tėvus. terminas vartojamas apie asmenį, kuris bevaikių tėvų priimamas į sūnaus vietą, paveldi ūkį ir privalo juos nukaršinti.
Karšinčius turėjo nukaršinti priėmusius tėvus ir po jų mirties paveldėdavo visą turtą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Jei tėvai bevaikiai buvo, tad priėmė sau karšinčių, kurs, įstojęs į sūnaus vietą, į karę turėjo traukti už tėvą, nuo ko ir karšinčium vadinos, priimti vardą savo geradėjų ir juos nukaršinti padoriai, kaip pridera sūnui savo tėvus, kuriems mirus, visa paveldėjo, it būt jų sūnus buvęs.
Karšinčius galėjo būti mažasis sūnus, likęs tėvų namuose ir paveldėjęs tėviškę bei palikimą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Nes jei vyresnieji sūnai buvo išrėdyti^1118 iš namų viršiau minavotu pragumu, tad mažasis sunūs paliko butoje tėvų karšinčium ir veldėjo tėviškę ir visą palikimą; jam reikėjo seseris išrėdyti^1119 su tokia pasoga^1120 , kokią tėvas mirdamas buvo joms padėjęs, jei nebuvo padėta, mažasis brolis turėjo iš trečiosios dalies savo tėviškės išrėdyti.