Santrauka
Kovų, mūšių vietos, mūšio laukai. Vartojama kaip šventų vietų grupės pavadinimas, skirtas laukams, kur lietuviai kovojo ir žuvo gindami savo laisvę.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: karmūšų.
Papildomos aiškios formos neišskirtos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Karmūšų vietos buvo kovų laukai, kuriuose su priešais grūmėsi ir žuvo kariai. | c-001 | |
| t-004 Karmūšų vietos buvo vadinamos šventomis, nes jose žuvo už laisvę ir namus kovoję žmonės. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Karmūšų vietos buvo kovų laukai, kuriuose su priešais grūmėsi ir žuvo kariai.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Buvo dar šventomis vadinamos karmūšų^842 , arba kovų, vietos, tai yra laukai, kuriuose su neprieteliais buvo grūmęsi ir tenai svietas buvo kritęs kariaudamas: kaipogi senovėj didžiai godojo tuos, kurie, kariaudami ir gyniodami nuo neprietelių savo liuosybę ir savo namus, buvo galvą padėję. Ne vien jų narsybę ir kantrybę gėrynėse^843 ir sueimuose^844 garbino, bet dar norėjo pačias vietas, ant kurių taip garbingi ir narsūs vyrai buvo mirę, idant nė nuo ko nebūt palytimos ir pakušinamos^845 , todėl žambį smeginti^846 , arti, kasti tokias vietas arba laukus turėjo sau už visų didžiausią nuodėmę ir tuos, kurie būt drįsę juos ardyti, kuo smarkiausiai karojo, ką nuo to gal manyti, jog šiandien dar savo pramone^847 niekšai nedrįsta jų kušinti, negut vyresnybei liepiant; kokias vietas paprastai milžinų kapais vadina, apie kuriuos pasakos šiandien dar visiems yra žinomos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Forma archajiška, bet reikšmė iš paties aprašymo gana aiški.