Kamendotas

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tą matydamas, Botelis, marčelga kryžėjų, norėjo savo kariauną gelbėti, dariu ėmė su lietuviais sandarauti. Lietuviai ant to sutiko, bet reikalavo už vadą paties marčelgos ir trijų brostvių, kamendotas Baigos, arba Onedos, nenorėjo to daryti, tardamas geresniai į mūšą stoti su neprieteliais ir dūksaujant pas Dievą sau kelią skinti. Bet kiti brostviai jo neklausė ir vadus lietuviams norimus išdavė.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Lietuviai, apmaudingi ant tos naujos savo liuosybės kalinyčios ir numanydami jos sykį, arba galą, atėjo vėl su stipria kariauna griautis ir pilį ardyti, vienok įgulė didžiai kantriai gynės, kuri daug lietuvių ir žemaičių karda ir vylyčiomis atlaikė. Nes, besigrumiant su lietuviais, krito kamendotas įgulės, kuri, nustojusi karvedžio, pradėjo gurti, o lietuviai kuo narsesniai laužtis, ant galo įsigrūdo į pilį ir visa, kas tenai gyvu buvo, nugalavo, o pilį sudegino. Metus sukakus, antroj pusėj Osos ant skardžio tuo pačiu vardu įkūrė Kulnai jo j pilį, kuri ilgą laiką užsitvėrė.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Jurgio konventą padės naują įkurti ir 30 sieksnių mūrų savo pilės išgriaus bei kas metą dėl pataisymo to konvento 100 svarų sidabro duoklės jiems mokės. Tarp vyresniųjų pilės pusė turės būti brostvių, antra pusė ūkinykų, o kamendotas konvento tiesos suole sėdėti ir spręsti lygiai su kitais pilės teisdariais galės. Pilionys ant galo turėjo pasiimti į visus žygius prieš neprietelius lygiai traukti.