Išeivinis žmogus, priėmęs valaką ar jo dalį už lažą ar činčą, pereidavo į naujojo šeimininko teismo ir administracijos jurisdikciją.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje
Išeivinis valstietis galėjo atvykti į kurį nors kaimą ir priimti valaką ar jo dalį už lažą ar činčą. Tokiu būdu jis pereidavo į naujojo šeimininko teismo ir administracijos jurisdikciją. Jo, kaip išeivinio žmogaus statusas priklausydavo nuo konkrečioje teritorijoje ištarnauto laiko. Išgyvenęs toje pačioje vietoje 10 metų pasidarydavo jau neišeivinis, jeigu to panorėdavo žemvaldys. Be tokios senaties išeivinis žmogus galėjo išsikelti kitur dvarui paliudijus, kad jis neskolingas.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje