Santrauka
XII amžiaus antrojoje pusėje, kai amatai ir prekyba jau įsi tvirtino Vokietijos miestuose, sekant Italijos ir Prancūzijos pa vyzdžiu, čia pradėta steigti cechus ir naudotis gautomis privilegijomis; XIII amžiuje didelė jų dalis išsivadavo iš vysku pų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 XII amžiaus antrojoje pusėje, kai amatai ir prekyba jau įsi tvirtino Vokietijos miestuose, sekant Italijos ir Prancūzijos pa vyzdžiu, čia pradėta steigti cechus ir naudotis gautomis privilegijomis; XIII amžiuje didelė jų dalis išsivadavo iš vysku pų. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: XII amžiaus antrojoje pusėje, kai amatai ir prekyba jau įsi tvirtino Vokietijos miestuose, sekant Italijos ir Prancūzijos pa vyzdžiu, čia pradėta steigti cechus ir naudotis gautomis privilegijomis; XIII amžiuje didelė jų dalis išsivadavo iš vysku pų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vokietijos miestai, iki Ka rolio Didžiojo beveik nežinomi, vėliau, X amžiuje, valdant im peratoriui Henrikui I, pramintam Paukštininkų, taip sustiprėjo, kad sulaikydavo vengrų antpuolius, o pastarojo įpėdinių dėl įvairių priežasčių nuolat remiami, tiesa, vėliau nei Prancūzijos miestai gavo laisvę, ir jų atgimimo pasekmės buvo itin reikšmin gos. XII amžiaus antrojoje pusėje, kai amatai ir prekyba jau įsi tvirtino Vokietijos miestuose, sekant Italijos ir Prancūzijos pa vyzdžiu, čia pradėta steigti cechus ir naudotis gautomis privilegijomis; XIII amžiuje didelė jų dalis išsivadavo iš vysku pų jurisdikcijų ir įgijo savas. Dideli politinės padėties pokyčiai, radęsi Švabijoje ir Frankonijoje dėl Hohenštaufenų giminės žlu gimo, miestams suteikė lemiamą persvarą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |