Aukausenos buvo skirstomos į iškilmines, išeigines ir kiemines.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 197
Aukausenos^936 buvo įvairios: iškilminės, išeiginės ir kieminės, kurias visados svietas susirinkęs atlikdavo ant kalnų, kalvų ar ant akmenų po dideliais didelesniais ąžuolais.
`Aukausenos` šiame tekste reiškia aukojimo apeigas.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Kiekviena auka rėmėsi bendromis visų dalyvaujančiųjų vai šėmis, todėl tas, kuris nevalgydavo aukos, savo buvimu ją ter šė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 309
Kiekviena auka rėmėsi bendromis visų dalyvaujančiųjų vaišėmis, todėl tas, kuris nevalgydavo aukos, savo buvimu ją teršė.