t-001vidutinis
Vorobjovas Žydmiestį apibūdino kaip Vilniaus vietą su skylėmis, pereinamais kiemais, užkaboriais, purvu ir smarve.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
Vos vieną kitą valandą paklaidžiojus po senovines Vilniaus gatves, pirmieji keliautojo įspūdžiai tučtuojau atsimiešia daug gilesniais pergyvenimais. Štai žydmiestis (Ghetto) su savo išgarsėjusiomis skylėmis, pereinamais kiemais ir užkaboriais, kur tapybiški efektai veržte veržiasi iš visų pusių, drauge su neišbrendamu purvu lietingomis ir dvokiančia smarve karštomis dienomis. O ten, toli, triumfuodami į dangų kelia savo blizgančias galvas krikščioniškųjų bažnyčių bokštai ir kupolai, išdidžiai sustoję ties vartais šito niūraus Inferno, lyg saugantieji kelią į rojų arkangelai, įsakiusieji žydų šventyklai — Senajai Sinagogai — sugrimsti į žemę, kad neiškiltų viršum aplinkinių stogų.