t-001vidutinis
Paskui tą pergalę žemaičiai tuo pačiu žygiu Zemgaliją nuteriojo ir, ką tenai sutikdami, kirto ir naikino, pagrieję gausiai grobio, grįžo namo, žem galiams girioj bekiūtantiems, kurie tenkinos tūlus žemaičius grįžtančius pasalu nukavę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Rygoj pilionys, išgirdę tą nuokrytį, nusiminė, vieni raudojo, kiti meldės, o seni vaikams tvirtino, jog niekados nereikia leisti netikėliams prieš neti kėlius kariauti, o reikiant su jais kariauti, geriaus į Dievo valią atsiduoti ir su vienais perkrikštais te- bendrautis. Paskui tą pergalę žemaičiai tuo pačiu žygiu Zemgaliją nuteriojo ir, ką tenai sutikdami, kirto ir naikino, pagrieję gausiai grobio, grįžo namo, žem galiams girioj bekiūtantiems, kurie tenkinos tūlus žemaičius grįžtančius pasalu nukavę. Vokyčiai meldžionys, nemindami ant to savo nuokryčio, nuleido siuntinius pas igumius, reikalau dami viršiaus minavotų prekių, kurias buvo, kaip sakiau, igumiai vokyčiams pagrobę, bet, susirinkus siuntiniams, igumiai nenorėjo nei prekių grąžinti, nei sandarų su letgaliais daryti.