Po 1958 m. valdžia ribojo atlaidų lankymą Žemaičių Kalvarijoje ir Šiluvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 228
1962 m. beliko vos 55 klierikai, nors bažnyčiose kunigų trūko. J. Stalino laikais okupacinė valdžia dvasininkiją stengėsi sunaikinti fiziškai, ištremti, bažnyčias paversti sandėliais, o N. Chruščiovo laikais bažnyčią imta diskredituoti, spausti morališkai, nors iš trėmimų vietų sugrįžo 130 kunigų. 1958 m. „atšilimas“ baigėsi, pradėta kovoti su religija mokymo ir mokslo įstaigose, įmonėse steigti ateistų būreliai, drausta skambinti varpais, varžomi krikštijimai, katekizavimas, ribotas atlaidų lankymas Žemaičių Kalvarijoje ir Šiluvoje (miestelis netoli Raseinių, kurį valdžia blokuodavo atlaidų metu, paskelbdama neva „kiaulių marą“), tikintieji pajuokiami, įžeidinėjami, uždrausta statyti kryžius, šiurkščiais metodais sustabdyta naujos bažnyčios statyba Klaipėdoje.