Vieta

Želva

5 teiginiai5 įrašai7 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 5 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 teiginių

t-001aukstas

Spalio 26–27 d. lenkų pajėgos, apėjusios kairįjį lietuvių sparną, užėmė Želvą, Giedraičius, Dubingius ir Vidiškį.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 210

Spalio 26-27 d. lenkai apėjo kairįjį lietuvių sparną ir užėmė Giedraičius, Želvą, Dubingius, Vidiškį. Susidarė pavojinga padėtis, lenkams pasiekus savo puolimo tikslą, Lietuvai būtų iškilęs pavojus prarasti nepriklausomybę.
t-002vidutinis

1919 m. lapkričio 19 d. 2-ajam pulkui nurodyta susitelkti Želvoje, pulti Giedraičių kryptimi ir užėmus Giedraičius stumtis kuo toliau.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 210

2-ajam pulkui buvo nurodyta susitelkti Želvoje ir iš ten pulti Giedraičių kryptimi ir užėmus Giedraičius, pasistūmėti iki lapkričio 21 d. 9 val. kiek įmanoma toliau (tuomet į frontą turėjo atvykti Tautų Sąjungos kontrolės komisija sustabdyti kovos veiksmų).
t-003vidutinis

1946 m. sausio 22 d. Želvos valsčiaus Gursčių kaimo apylinkėse Plieno būrio partizanai kovėsi su NKVD kariuomene.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 241

GURSČIŲ KAUTYNĖS 1946 m. sausio 22 d. Ukmergės aps. Želvos vis. Gursčių k. apylinkėse apie 50 Plieno būrio partizanų, vadovaujamų Alfonso Morkūno-Plieno bei Povilo Švelniko-Voldemaro, kovėsi su NKVD kariuomene.
t-004aukstas

Želvoje gimęs Aaron Klug 1982 m. tapo Nobelio premijos laureatu biochemijos srityje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 265

ją Britaniją), o Nobelio taikos premijos laureatu už kovą dėl branduolinio
t-213628vidutinis

Il gai nedelsdami, jie perėjo smėlėtas Nemuno pakrantes, plytinčias žemiau Sčiaros žiočių, ir, tik persikėlę kitapus Želvos upės1 į jos kairįjį krantą, šiandien Jaiblonovo apy linkės, pateko į žemes, kurias pagal tuometinį derlingumą galima buvo šiek tiek.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 211

Ilgai nedelsdami, jie perėjo smėlėtas Nemuno pakrantes, plytinčias žemiau Sčiaros žiočių, ir, tik persikėlę kitapus Želvos upės1 į jos kairįjį krantą, šiandien Jaiblonovo apylinkės, pateko į žemes, kurias pagal tuometinį derlingumą galima buvo šiek tiek lyginti su Ukrainos žemėmis.