Santrauka
Atkaklus mūšis užvirė prie pat miesto, ant tilto, kur Vingrių versmės, nuo kalvų 38 V o i g t, V, 415 į savo istoriją yra įdėjęs labai svarbų Jogailos laišką di džiajam magistrui, kur teisingai ir pabrėžtinai prikaišioja kryžiuočiams nedorus Ordino poelgius. Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi liją.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Atkaklus mūšis užvirė prie pat miesto, ant tilto, kur Vingrių versmės, nuo kalvų 38 V o i g t, V, 415 į savo istoriją yra įdėjęs labai svarbų Jogailos laišką di džiajam magistrui, kur teisingai ir pabrėžtinai prikaišioja kryžiuočiams nedorus Ordino poelgius. | c-001 | |
| t-002 Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. | c-002 | |
| t-003 Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi liją. | c-003 | |
| t-004 Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas. | c-004 | |
| t-005 Aleksandro Jogailaičio nerūpestingumas ir išlaidumas vė liau, valdant Žygimantui, sukėlė diskusiją apie Vilniaus sau gumui ir patogumui svarbų objektą, kurio vardas - Vingrių šaltiniai. | c-005 | |
| t-006 Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pa vertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu 10 Po didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, šiandien vadinami Vingriais arba Vengriais, pagaliau sugrįžo miesto nuosavybėn. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Atkaklus mūšis užvirė prie pat miesto, ant tilto, kur Vingrių versmės, nuo kalvų 38 V o i g t, V, 415 į savo istoriją yra įdėjęs labai svarbų Jogailos laišką di džiajam magistrui, kur teisingai ir pabrėžtinai prikaišioja kryžiuočiams nedorus Ordino poelgius.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Didysis magistras į Vilnių išsiuntė komtūrus: iš Elbliongo, Baigos, Brandenburgo ir Kristbur- go, galingais kariuomenės daliniais vedinus, įsakęs bet kokia kaina jį visiškai sunaikinti. Atkaklus mūšis užvirė prie pat miesto, ant tilto, kur Vingrių versmės, nuo kalvų 38 V o i g t, V, 415 į savo istoriją yra įdėjęs labai svarbų Jogailos laišką di džiajam magistrui, kur teisingai ir pabrėžtinai prikaišioja kryžiuočiams nedorus Ordino poelgius jo atžvil giu, datuotą Vilniuje 1383 m. pradžioje. Vylne in Epyphania Domi ni [Vilniuje per Viešpaties Apsireiš kimą (Trijų Karalių šventę - I. K.)]. (1388 m. nuorašas Slapt. Arch. Spin ta 52, Nr. 9). Tai vienas iš nedauge lio Lietuvos dokumentų, rašytų Vil niuje. 39 „Taikos sutartį su Mazovija (rašo ta me pačiame laiške Jogaila, atsaky damas į didžiojo magistro pasiūly mą), noriai užvilkintume Jūsų Malonybės dėlei iki Velykų ir netgi iki metų pabaigos, bet tik su viena sąlyga, kad mūsų žmonėms iš Vil niaus sulaikytos prekės būtų grąžin tos, o patys pirkliai išvaduoti.” Id. ibidem. 39
Puslapis 56
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS urduliuodamos, plovė miesto aptvarus40.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi liją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi liją. Dabartinė Vilnelės ir Vilijos san takos vieta tėra Gedimino laikais iškasta perkasa aukštinant pilies kal ną ir norint, kad abi tvirtovės būtų vandenų skalaujamos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms. Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas. Tačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aleksandro Jogailaičio nerūpestingumas ir išlaidumas vė liau, valdant Žygimantui, sukėlė diskusiją apie Vilniaus sau gumui ir patogumui svarbų objektą, kurio vardas - Vingrių šaltiniai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Aleksandro Jogailaičio nerūpestingumas ir išlaidumas vė liau, valdant Žygimantui, sukėlė diskusiją apie Vilniaus sau gumui ir patogumui svarbų objektą, kurio vardas - Vingrių šaltiniai. Jų vandenys kadaise priklausė miestui, bet, laikui bėgant, tapo Švč. Trejybės klebonijos nuosavybe.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pa vertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu 10 Po didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, šiandien vadinami Vingriais arba Vengriais, pagaliau sugrįžo miesto nuosavybėn.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pa vertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu 10 Po didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, šiandien vadinami Vingriais arba Vengriais, pagaliau sugrįžo miesto nuosavybėn. Archyve yra šio šalti nio pardavimo iš dominikonų mies tui sutartis, sudaryta 1536 metų Šv. Elenos dieną, už šimtą kapų lietu viškų grašių ir dešimtį pūdų pipirų: Vendimus abscedimus, et resignamus vivum nostrum Vingier, seu torrentem vulgariterque dictum extra civitatis mo enia existentem, una cum alveo et aqua ex indė fluenti et canalibus, omnique usu et fructu quibusvis emolumentis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |