Vilniaus katedra (sujungti pirminiai pavadinimai Vilniaus katedra; Vilniaus Šv. Stanislovo katedra; Šv. Stanislovo katedra; Šv. Stanislovo b

Santrauka

Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai­ kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo­ bių. Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži­ nomas).

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.		c-001
t-002 Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai­ kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo­ bių.		c-002
t-003 Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži­ nomas).		c-003
t-004 1 9 1 ## Puslapis 208 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS 8.		c-004
t-005 Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė­ je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos­ tinės Šv.		c-005
t-006 Stanislovo katedrą.		c-006
t-007 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku­ po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv.		c-007
t-008 Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap­ žiūrėti Vilniaus universiteto biblio­ tekoje.		c-008
t-009 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė VilElžbieta, Vengrijos ir Čekijos karaniuje 1545 metais, palaidota katedliaus, vėliau imperatoriaus Ferdiros bažnyčioje, koplyčioje, šalia kanando, duktė, ištekinta už Žygimanraliaus.		c-009
t-010 • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais.		c-010
t-011 Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku­ pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon­ tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide­ lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis.		c-011
t-012 Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin­ gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž­ nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo.		c-012
t-013 O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku­ nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių.		c-013
t-014 Nusprendėme ir šiuo raštu nu­ sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž­ nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir­ tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai.		c-014
t-015 -- • 418 ## Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū­ sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan­ čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido­ tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną.		c-015

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven­ tojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Ne­ paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me­ tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku­ rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad­ vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies­ tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai­ kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo­ bių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

O Aukštutinės pilies mūrai jokių nuostolių nepatyrė57. Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai­ kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo­ bių. Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina­ mą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži­ nomas).

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži­ nomas). Copia Minen wilgen Horsam mit gantzer Stedicheit tonoren Er- same lene Her Mester Wetet dat ik enen Dener gesant kadde tor Vylle vnd ke seckt tidunge dat de stat tor Vylle altomale vorkrant sy vnd de dom de is ok vorkrant vnd des Königes Kemenade (Scklosz-Gewölke, Sckatz-Kammer) de is vork- rannt mit alle dėmė sckatte vnd Kleynoede dat darynne was ok so sint dėmė Könige Vitoweten vorkrant Xj Hyngeste Sun­ der ander Perde vnd ander Quek (Viek) in eyme stalle vnd vte dėmė stalle dar was dat vner ute gekomen vnd des Königes Hofdar selnest tor Vylle de is ok altomale vorkrant vnd vėlė ---- • ---- 168

Puslapis 185

Il KNYGA Kopija Pirmiausia, Jūsų Malonybe Pone Magistrė, būdamas nuo­ lankus ir ištikimai tarnystę Jums eidamas, pranešu, kad bu­ vau pasiuntęs tarną į Vilnių, o pastarasis man atnešė žinią, jog Vilniaus miestas visiškai sudegė; katedra ir karaliaus iždas su visais jame buvusiais turtais bei brangenybėmis ir­ gi sudegė. Be to, dar (dėmė Könige) sudegė Vytauto vienuoli­ ka eržilų, be kitų žirgų ir gyvulių arklidėse, kur būtent užsi­ plieskė ugnis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1 9 1 Puslapis 208 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS 8.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1 9 1

Puslapis 208

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS 8. Jonas Lasavičius, lietuvis, kilęs iš Vilniaus, pirma Lucko, paskui Vilniaus vyskupas nuo 1462 m. iki 1481 m., katedroje įrengęs Vyskupų koplyčią. Mirė 1481 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė­ je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos­ tinės Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jogaila taip pat nesvyravo, ar jam, tikram broliui, pavesti savo valdžią Lie­ tuvoje, juolab kad žinojo, jog šį kartą aplenkdamas Švitri­ gailą, uoliai prisirišusį prie graikų tikėjimo ir todėl turintį daug bičiulių, krašte sukeltų pilietinį karą1 . Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė­ je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos­ tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo­ ju kunigaikščiu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Stanislovo katedrą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tada Aleksandras šalia prašmatniose rogėse sėdin­ čios Elenos jojo raitas iki miesto, kur sužadėtinė, išklausiusi mišias graikų apeigų cerkvėje, buvo iškilmingai nuvesta į Šv. Stanislovo katedrą. Ten Vaitiekus Taboras, Vilniaus vyskupas, kartu su Foma, graikų tikėjimo dvasininku, su­ tuokė didįjį kunigaikštį su Elena, virš jos galvos kunigaikš­ tienė Rapolovska laikė vainiką, o djakas Kulešinas - stik­ linę vyno42.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku­ po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku­ po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios per- mūrijimo per penkerius metus, pra­ dėjus nuo 1536 metų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap­ žiūrėti Vilniaus universiteto biblio­ tekoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap­ žiūrėti Vilniaus universiteto biblio­ tekoje. 270

Puslapis 287

IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš­ augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mo­ kyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustu­ vė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė VilElžbieta, Vengrijos ir Čekijos karaniuje 1545 metais, palaidota katedliaus, vėliau imperatoriaus Ferdiros bažnyčioje, koplyčioje, šalia kanando, duktė, ištekinta už Žygimanraliaus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau jaunasis karalius nejau­ tė tokios netekties, kokios buvo vertos iš tiesų retos Elžbie­ tos savybės. VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė Vil- Elžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota kated- liaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia ka- nando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro. 272

Puslapis 289

IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­ teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­ lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: • — 275 Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

— • — 275

Puslapis 292

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara­ liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny­ čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno­ sios Katedros griuvėsiuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku­ pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon­ tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide­ lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku­ pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon­ tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide­ lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo pro­ tėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į ka­ tedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri ta­ ve pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!” Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino kara­ lių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin­ gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž­ nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da­ bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin­ gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž­ nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus­ mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa­ reigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- komunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia­ mą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar­ ka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku­ nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Savo ir minėto miesto vardu [ta­ rėjai] reikalavo, kad nuo tos naujai kapitulos pasisavintos jurisdikcijos būtų laisvi ir atleisti. O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku­ nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado­ vavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa­ teikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu­ vo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū­ ras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys­ kupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši­ mo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi­ laikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa­ togią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro­ čiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil­ niaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Nusprendėme ir šiuo raštu nu­ sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž­ nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir­ tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi mes, pamatę [abiejų] pusių raštus ir privilegijas, juos kruopščiai apsvarstę, pasitarę su mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žymiausiais po­ nais, trokšdami teisių, imunitetų ir privilegijų visiems mū­ sų valdiniams, bet pirmiausia švenčiausioms bažnyčioms su­ teiktų, nes to laimingosios mūsų sublimacijos metu duota priesaika esame įpareigoti laikytis ir įsakome tai išsaugoti su tinkamu tvirtumu ir jėga. Nusprendėme ir šiuo raštu nu­ sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž­ nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir­ tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir pri­ valo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas eks­ komunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir pagal įstatymus mestas ir išplatintas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: — • 418 Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū­ sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan­ čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido­ tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

manu propria. — • 418

Puslapis 435

IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū­ sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan­ čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido­ tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną, penktadienį, kiekvienas ateitų ir, koncelebruojant prie to paties altoriaus mūsų ku­ nigui, kuriam ir priklauso tas altorius, dalyvautų gedulin­ gose mišiose, laikomose už Bursos įkūrėjo sielą, ir šią šven­ tą ir krikščionišką pareigą atliktų kiekvienais metais. Aktuota ir duota Vilniuje, mūsų vyskupijos kurijoje bei įprastos mū­ sų rezidencijos name pirmadienį, po Velykų sekmadienio, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais metais nuo Kristaus gimimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai