Santrauka
Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo bių. Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži nomas).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra. | c-001 | |
| t-002 Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo bių. | c-002 | |
| t-003 Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži nomas). | c-003 | |
| t-004 1 9 1 ## Puslapis 208 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS 8. | c-004 | |
| t-005 Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos tinės Šv. | c-005 | |
| t-006 Stanislovo katedrą. | c-006 | |
| t-007 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. | c-007 | |
| t-008 Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap žiūrėti Vilniaus universiteto biblio tekoje. | c-008 | |
| t-009 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė VilElžbieta, Vengrijos ir Čekijos karaniuje 1545 metais, palaidota katedliaus, vėliau imperatoriaus Ferdiros bažnyčioje, koplyčioje, šalia kanando, duktė, ištekinta už Žygimanraliaus. | c-009 | |
| t-010 • — 275 ## Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. | c-010 | |
| t-011 Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis. | c-011 | |
| t-012 Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo. | c-012 | |
| t-013 O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių. | c-013 | |
| t-014 Nusprendėme ir šiuo raštu nu sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai. | c-014 | |
| t-015 -- • 418 ## Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną. | c-015 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven tojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo bių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O Aukštutinės pilies mūrai jokių nuostolių nepatyrė57. Kad ir kaip paskendęs karo rūpesčiuose, bet kartą ryžęsis priimti Romos tikėjimą, didysis kunigaikštis, ištikimai jo lai kydamasis, nesiliovė tolydžio didinęs Vilniaus katedros lo bių. Yra jo privilegija, rašyta Vilniuje, pažymėta 1396 metų data, kuria, karaliui Vladislovui Jogailai sutikus ir leidus, tos bažnyčios kapitulai Vytautas dovanoja valdą, vadina mą Cudzeniškiais*, netoli nuo Medininkų pilies, įparei- 55 Stryjkowski, p.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži nomas).
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lietuvos istorijos tyrinėtojams Vilniaus gaisras apie tą laiką nėra ži nomas). Copia Minen wilgen Horsam mit gantzer Stedicheit tonoren Er- same lene Her Mester Wetet dat ik enen Dener gesant kadde tor Vylle vnd ke seckt tidunge dat de stat tor Vylle altomale vorkrant sy vnd de dom de is ok vorkrant vnd des Königes Kemenade (Scklosz-Gewölke, Sckatz-Kammer) de is vork- rannt mit alle dėmė sckatte vnd Kleynoede dat darynne was ok so sint dėmė Könige Vitoweten vorkrant Xj Hyngeste Sun der ander Perde vnd ander Quek (Viek) in eyme stalle vnd vte dėmė stalle dar was dat vner ute gekomen vnd des Königes Hofdar selnest tor Vylle de is ok altomale vorkrant vnd vėlė ---- • ---- 168
Puslapis 185
Il KNYGA Kopija Pirmiausia, Jūsų Malonybe Pone Magistrė, būdamas nuo lankus ir ištikimai tarnystę Jums eidamas, pranešu, kad bu vau pasiuntęs tarną į Vilnių, o pastarasis man atnešė žinią, jog Vilniaus miestas visiškai sudegė; katedra ir karaliaus iždas su visais jame buvusiais turtais bei brangenybėmis ir gi sudegė. Be to, dar (dėmė Könige) sudegė Vytauto vienuoli ka eržilų, be kitų žirgų ir gyvulių arklidėse, kur būtent užsi plieskė ugnis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1 9 1 Puslapis 208 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS 8.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1 9 1
Puslapis 208
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS 8. Jonas Lasavičius, lietuvis, kilęs iš Vilniaus, pirma Lucko, paskui Vilniaus vyskupas nuo 1462 m. iki 1481 m., katedroje įrengęs Vyskupų koplyčią. Mirė 1481 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos tinės Šv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jogaila taip pat nesvyravo, ar jam, tikram broliui, pavesti savo valdžią Lie tuvoje, juolab kad žinojo, jog šį kartą aplenkdamas Švitri gailą, uoliai prisirišusį prie graikų tikėjimo ir todėl turintį daug bičiulių, krašte sukeltų pilietinį karą1 . Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo ju kunigaikščiu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stanislovo katedrą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tada Aleksandras šalia prašmatniose rogėse sėdin čios Elenos jojo raitas iki miesto, kur sužadėtinė, išklausiusi mišias graikų apeigų cerkvėje, buvo iškilmingai nuvesta į Šv. Stanislovo katedrą. Ten Vaitiekus Taboras, Vilniaus vyskupas, kartu su Foma, graikų tikėjimo dvasininku, su tuokė didįjį kunigaikštį su Elena, virš jos galvos kunigaikš tienė Rapolovska laikė vainiką, o djakas Kulešinas - stik linę vyno42.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
12 Vilniaus kapitulos archyve yra vysku po sutartis su Bernardu Zanobijumi, romiečiu, mūrijimo meistru, dėl Šv. Stanislovo katedros bažnyčios per- mūrijimo per penkerius metus, pra dėjus nuo 1536 metų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap žiūrėti Vilniaus universiteto biblio tekoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai kurias Žygimantų bibliotekos knygas dar iki šiol su šventa pagarba galima ap žiūrėti Vilniaus universiteto biblio tekoje. 270
Puslapis 287
IV KNYGA ko papročiu, veikiančių mieste prie vienuolynų, skaičius iš augo, Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių 1522 metais prie katedros įkūrus penktąją scholastiko prelatūrą, kadangi pagrindinė scholastiko pareiga buvo Katedros mo kyklos išlaikymas26. 1525 metais Vilniuje jau veikė spaustu vė, kurioje Jokūbas Babičius spausdino slaviškas knygas27.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė VilElžbieta, Vengrijos ir Čekijos karaniuje 1545 metais, palaidota katedliaus, vėliau imperatoriaus Ferdiros bažnyčioje, koplyčioje, šalia kanando, duktė, ištekinta už Žygimanraliaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau jaunasis karalius nejau tė tokios netekties, kokios buvo vertos iš tiesų retos Elžbie tos savybės. VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS 29 to Augusto 1543 metais, numirė Vil- Elžbieta, Vengrijos ir Čekijos kara- niuje 1545 metais, palaidota kated- liaus, vėliau imperatoriaus Ferdi- ros bažnyčioje, koplyčioje, šalia ka- nando, duktė, ištekinta už Žygiman- raliaus Aleksandro. 272
Puslapis 289
IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: • — 275 Puslapis 292 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
— • — 275
Puslapis 292
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS de Senis iš Italijos - papuošė Vilnių nuostabaus darbo savo meno kūriniais. Italai, čia nuolat dirbdami šešerius metus, iš brangaus marmuro pastatė du puikius antkapius kara liaus žmonoms - Elžbietai ir Barborai Šv. Stanislovo bažny čioje, deja, dėl kapitulos priekaištingo aplaidumo vėliau, XVIII amžiuje, tie antkapiai visiems laikams pražuvo seno sios Katedros griuvėsiuose.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo pro tėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į ka tedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri ta ve pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!” Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino kara lių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiuo raštu skelbiame visiems, kam da bar ar ateityje kokiu nors būdu derės tai žinoti. Kad mus pasiekė žinia apie nesutarimus, kilusius tarp tarėjų ir visos mūsų Vilniaus miesto tarybos - iš vienos pusės, ir garbin gųjų prelatų ir kanauninkų bei visos Vilniaus katedros baž nyčios kapitulos - iš kitos pusės, dėl jurisdikcijos, kurią, kaip savo ir viso minėto miesto vardu tvirtino vaitas ir tarėjai, pati kapitula prieš Vilniaus miesto gyventojus nepagrįstai išplečia ir faktiškai juos [bausdama] negaliojančiomis baus mėmis užkerta kelią bažnyčiai bendrauti su žmonėmis. Kai anksčiau ne kieno nors kito, kaip tik didžiai gerbiamo pono Vilniaus vyskupo ar paties vikaro ir tuo metu einančio pa reigas oficijolo paprastai būdavo iškviečiami, teisiami ir eks- komunikuojami, jie manė ateitį būsiant sunkią ir nepakelia mą, kadangi privalo paklusti gausybei teisėjų ir būti jų baudžiami pagal tos [kapitulos] tvarką, ypač esant grynai pasaulietiniams reikalams, iškilusiems ir vykstantiems tarp pasauliečių, kuriuos, kad būtų įvesta ir išsaugota gera tvar ka šiame mieste, skirta [tvarkyti] ne privatiems žmonėms, o civilinei įstaigai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Savo ir minėto miesto vardu [ta rėjai] reikalavo, kad nuo tos naujai kapitulos pasisavintos jurisdikcijos būtų laisvi ir atleisti. O prelatai ir kanauninkai savo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, kad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus vyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku nigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado vavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek tik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa teikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo Motiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu vo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū ras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys kupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo legatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, ir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad prasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši mo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus kapitulai, jos turtui bei valdiniams. O [vaitas ir tarėjai] nesi laikydami įstatymų pasisavina iš bažnyčios valdinių sau pa togią jurisdikciją, [teigdami] esą šitai nei teise, nei papro čiais nėra leista, kad jiems Vilniaus kapitula skirtų bažnytines cenzūras, nes ką nors spręsti bažnyčios valdinių atžvilgiu ar juos bausti už nusikaltimus priklauso ne tarėjams ar Vil niaus miestui, o Vilniaus kapitulai ir pagal teisę, ir pagal paprotį, iki šiol tvirtai saugotą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nusprendėme ir šiuo raštu nu sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi mes, pamatę [abiejų] pusių raštus ir privilegijas, juos kruopščiai apsvarstę, pasitarę su mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žymiausiais po nais, trokšdami teisių, imunitetų ir privilegijų visiems mū sų valdiniams, bet pirmiausia švenčiausioms bažnyčioms su teiktų, nes to laimingosios mūsų sublimacijos metu duota priesaika esame įpareigoti laikytis ir įsakome tai išsaugoti su tinkamu tvirtumu ir jėga. Nusprendėme ir šiuo raštu nu sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir pri valo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas eks komunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir pagal įstatymus mestas ir išplatintas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: — • 418 Puslapis 435 IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
manu propria. — • 418
Puslapis 435
IV KNYGA norime, kad po mūsų mirties keturis kartus per metus į mū sų katedros bažnyčią prie šventojo Kryžiaus altoriaus, esan čio ties šventovės viduriu, kur ir bus mūsų kūnas palaido tas, vieną tik to metų ketvirčio dieną, penktadienį, kiekvienas ateitų ir, koncelebruojant prie to paties altoriaus mūsų ku nigui, kuriam ir priklauso tas altorius, dalyvautų gedulin gose mišiose, laikomose už Bursos įkūrėjo sielą, ir šią šven tą ir krikščionišką pareigą atliktų kiekvienais metais. Aktuota ir duota Vilniuje, mūsų vyskupijos kurijoje bei įprastos mū sų rezidencijos name pirmadienį, po Velykų sekmadienio, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais metais nuo Kristaus gimimo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |