Santrauka
Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. 17 Puslapis 34 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios. Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. | c-001 | |
| t-002 17 ## Puslapis 34 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios. | c-002 | |
| t-003 Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. | c-003 | |
| t-004 Man atrodo, kad jei Lietuvo je buvo keletas tokių šventų vieto vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo. | c-004 | |
| t-005 Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū nams iš Vokietijos ir. | c-005 | |
| t-006 48 ## Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi čius'' Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. | c-006 | |
| t-007 Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas. | c-007 | |
| t-008 Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto vaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvykusiems lenkams. | c-008 | |
| t-009 O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. | c-009 | |
| t-010 4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. | c-010 | |
| t-011 Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo. | c-011 | |
| t-012 Toji Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš einančio iš daubos ir vedančio iš da bartinio Markučių dvaro į namelį, va dintą Jeruzalimu, Paplaujoje. | c-012 | |
| t-013 Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos. | c-013 | |
| t-014 Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną buvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda vystę61. | c-014 | |
| t-015 PATS ALEKSANDRAS, DIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, RUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ KUNIGAIKŠTIS Vilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Rad vilai. | c-015 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. Nors ir patogio je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie ną tokį žygį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 17 Puslapis 34 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
17
Puslapis 34
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vilnele, ilgą laiką ji nebuvo jokio svarbaus Lietuvos regiono sostinė, mat kunigaikščiai, arba tos tautos vadai, rengdami puolimus vis gilyn į Rusią, užgrobtose šio krašto žemėse įkurdavo savo valdžios buveines. Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo pirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten išaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios palei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bet labai tikėtina, kad nuo seno, iki Gedimino, kai lietuviams dar stigo drąsos būti už kariautojais, toje vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant kalvų, supančių Vilnios srovę, būta medinės tvirtovės6. Čia buvo pirmykštė gyvenvietė, kurios vardas paskui buvo duotas ten išaugusiam miestui, pagaliau nuo tos tvirtovės prie Vilnios palei krantą pažemiais tęsėsi trobelės iki pat Vilijos. Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduo tų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - die vaičio Perkūno garbei.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Man atrodo, kad jei Lietuvo je buvo keletas tokių šventų vieto vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Man atrodo, kad jei Lietuvo je buvo keletas tokių šventų vieto vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius XIII amžiaus gale jau galėjo būti tan kiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė.
- • - 19
Puslapis 36
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš tinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni gaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry šius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū nams iš Vokietijos ir.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Suteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš konams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino jiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, leido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū nams iš Vokietijos ir Lenkijos 9 Manome, kad Pilies kalnas senų se novėje buvo gerokai mažesnė kalva, užbaigianti virtinę kalnų, juosiančių Vilnelės vorupę, kuri seniau toje mi nėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili ją. Gediminas, statydindamas pilį karo belaisvių iš Rusios rankomis, iškasęs Vilnelei kitą vagą, kurią da bar matome, ten išraustomis žemė mis paaukštino paskuoją pilies kal vą ir gal ją iš karto visai vandeniu užtvindė, juk anuomet visas lietuvių pilis buvo stengiamasi apsupti van deniu. Iki šiol Palenkėję tarp vieti nių žmonių sklinda padavimas, esą senovės laikais iš ten eidavę į Vilnių kalnų kasti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 48 Puslapis 65 I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi čius” Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
48
Puslapis 65
I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi čius’ Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to kiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty ta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto vaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvykusiems lenkams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto vaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- siems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja. Reikš mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,’ rėpian tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau nėra patikimų tam įrodymu. 4 Vilnia, arba Vilnelė, anuomet, atite kėjusi iš už Plikojo kalno, bėgo pro Pilies [gatvę], per senuosius roki tų mūrus, palei Pilies vartus, paskui per mažąjį turgų ir, apsukusi lankstu pi lies teritoriją, už dabartinės katedros įtekėjo į Viliją. Iš priešingos, vakarų, pusės atitekėjęs Vingrių upokšnis vi siškai greta Vilnios žiočių įtekėjo į Vi liją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karaliaus pavedimu, kad neofitai įsi tvirtintų krikščionių tikėjime, 1469 metais į Vilnių buvo pa kviestas bernardinų ordinas, kuriam bažnyčiai ir vienuoly nui statytis atiduotas platus slėnis su keletu namų ir pieva, 31 Šis Jachna jau 1435 metais buvo vai tas ir 1492 metais dar ėjo tas parei gas. Jo brolis Mikalojus Laurinavi čius ilgai buvo burmistras, o Jachnos sūnus viename 1491 metų doku mente yra vadinamas: Magister Ber nardus, Domini Jachno filius [Magist ras Bernardas, pono Jachnos sūnus]. 32 Šį įsakymą, išleistą Lietuvos muiti ninkams Černigove, kaip nežinomą Dubinskiui, įdedame Priede iš mies to aktų. 33 Peremire Korola Kazimira z Opskowem u Wilni meseca dekabra trydcataho dnia, 1440 Indykt 4 [Karaliaus Kazi miero sutartis su Pskovu Vilniuje, 1440 metų gruodžio mėnesio 30 die ną, 4 indiktas]; iš D o g e l i o, MSS. Bibi. Uniw. Wil. Dar žr. Coópanue rocygapcmBeHHbixb rpcLM M om b. 34 Metryki Lit., 6, 900 m. nuo pasaulio sutvėrimo. Be kitų, žr. f oi. 115. Pot- werżenie Wojewodie Wilenskomu Olechnu Sudimontowiczu, na plac Zamkowy w Wilni wiecznostiju [Pa tvirtinimas Vilniaus vaivadai Olech- nai Sudimantaičiui sklypo Pilies teritorijoje Vilniuje amžinam naudo jimui]. 225
Puslapis 242
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS nusidriekęs palei Vilnios upę prie Karališkojo malūno.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Toji Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš einančio iš daubos ir vedančio iš da bartinio Markučių dvaro į namelį, va dintą Jeruzalimu, Paplaujoje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš tos versmės ištekantis upelis vadi nosi Druja, nes yra miesto archyve ka raliaus Žygimanto Augusto laiškas, rašytas rusų kalba iš Liublino, datuo tas 1538 metų rugsėjo 1 dieną, su Lietuvos antspaudu ir raštininko Os- tafiejaus [Eustachijaus] parašu, įspė jantis ponią Kiščiną, Vitebsko vaiva- dienę, kad nestabdytų vandens, vamzdžiais nuvesto į miestą, iš Dru jos upės Paplaujoje, tekančios netoli Ziupronių kelio, nes tam yra kara liaus leidimas, kurį ji privalanti gerb ti. Toji Kiščina valdė Markučius ir ant kalno prie Vilnelės turėjo didelius kaimo stiliaus namus, - prie kelio, iš einančio iš daubos ir vedančio iš da bartinio Markučių dvaro į namelį, va dintą Jeruzalimu, Paplaujoje. Ponia Vitebsko vaivadienė turėjo gerą sko nį ir gyveno žavingoje vietoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas. Taip pat šiek tiek vėliau, 1529 metais, Albertas Goš tautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gavo karaliaus lei dimą priešais Žemutinės Vilniaus pilies vartus, per Vilijos upę nutiesti tiltą iš akmenų arba plytų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną buvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda vystę61.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus turguje 1580 metų birželio 18 dieną buvo nukirsdintas Jurgis Astikas - už klastą ir tėvynės išda vystę61. Narsiojo Kasparo Bekešo atminimas Vilniuje 1580 metais buvo pagerbtas prie jo kapo, ant kalno prie Vilnelės, pastačius apvalaus bokšto pavidalo paminklą, išlikusį iki [Vyskupo seminarijos fundacija iš vyskupo stalo dvaro, vadinamo Vozgėliškėmis [Vaisgėliškis].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: PATS ALEKSANDRAS, DIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, RUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ KUNIGAIKŠTIS Vilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Rad vilai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PATS ALEKSANDRAS, DIEVO MALONE DIDYSIS LIETUVOS, RUSIOS, ŽEMAIČIŲ IR KITŲ KUNIGAIKŠTIS Vilniaus vaivadai mūsų kancleriui ponui Mikalojui Rad vilai. Dovanojame Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevi- čiui šienaujamą pievą palei tavo malūną prie kelio, vedan čio iš miesto į Užupį, už Vilnelės. Tai davėme jam ir jo vaikams visiems laikams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |