t-001vidutinis
Kaipogi pats Tyras, jų buveinė ir žilos senovės pilė, visų gar siausia savo turtais ir savo prekyba visoj pasaulėj, buvo įduota globti dievui, taip vadinamam Tyro bo čiui, arba viešpačiui, kursai glemžė jį nuo pavoju mo ir laimino jo prekybą, kurį penicijonys.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Regis, jog tą vaisių žemaičių žemės gavo saulė tekio tautos nuo penicijonų, kurie, pagirti senovėj prekyba, patys irklavo jūromis į anglų žemę cinos, o į Žemaičius gintarų pirkti, kuriuos paskui parda- vojo svetimuose kraštuose, kaipogi yra didžiai daug šiandien mokytų vyrų, kurie stigavoja, jog penici- jonys ne vien žinoję žemaičius, bet dar tenai savo tiaujukus turėję1. Žinoma yra, jog penicijonys, pagal būdą tos ga dynės tautų, įkūrę pilį arba naujukyną kokiame no ris krašte, perdėjo tuojau jo globėju kokį savo die vą, idant ir savo šventenybe glemžtų vietą nuo pa vojumo ir ją kiekviename reikale globtų. Kaipogi pats Tyras, jų buveinė ir žilos senovės pilė, visų gar siausia savo turtais ir savo prekyba visoj pasaulėj, buvo įduota globti dievui, taip vadinamam Tyro bo čiui, arba viešpačiui, kursai glemžė jį nuo pavoju mo ir laimino jo prekybą, kurį penicijonys garbino kaipo globėją ir užtarytoją ne vien toje vienoje savo buveinėj, bet jo garbę platino į visus savo nau- jukynus ir pilės, kurias buvo įkūrę svetimuose kraš tuose, norėdami su jais prekioti.