Turgaus aikštė

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Pranciškonų parinkimą galima būtų aiškinti ir jų patyrimu Lietuvoje, ir tuo, kad du pirmieji Vilniaus vyskupai, į kurių vyskupiją įėjo ir Kaunas, buvo pranciškonai. Kaune pranciškonai buvo įkurdinti Nemuno pakrantėje, į pietus nuo besiku- riančio miesto Turgaus aikštės, matyt, greta uosto ir muitinės. Jų vienuolynas buvo medinis, stovėjo į šiaurę nuo Švč.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Nors, kaip sakyta, nieko nežinome apie lokatorių, miesto kūrimosi organizatorių, jo darbo pasekmės aiškiai matomos. Centre buvo išplanuota netaisyklingo keturkampio 2,6 ha Turgaus aikštė. Iš jos rytinių kampų ėjo po dvi gatves, iš vakarinių - po vieną pilies ir Nemuno link.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Kur minėti anksčiau išvardinti ponai tarėjai šio miesto amžinai atminčiai ir garbei pagal šventą, įprastą, nuo senovės besilaikomą paproti po pirmu akmeniu, meistro mūrininko Benedikto Choinovskio tiksliai patalpintu pono vaito menės kampe, padėjo 1 auksiną ir taip pat pastatė savo darbininkams 1 statinę alaus. Rotušė buvo pradėta statyti Turgaus aikštės viduryje. Jos statyba buvo didžiausias bendras miestiečių bendruomenės darbas.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Turgus buvo viena iš svarbiausių Kauno vietų, jis turėjo net institucijos požymių. Turgaus aikštė buvo išties ankstyvas miesto urbanistinis elementas, atsiradęs pačiais pirmaisiais miesto gyvavimo metais. Ji turėjo ne vieną paskirtį, čia stovėjo miesto savivaldos institucijų ir teismų rezidencija rotušė, prie jos šliejosi parapinė bažnyčia.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Nuomojamos buvo ir miesto svarstyklės, prie jų esančios saikų (statinių) matavimo patalpos (pomierze beczkowe), vaškinė (topnica mieska, miesto vaško lydymo krosnis). Svarstyklės kitų didesnių miestų pavyzdžiu turėjo būti įrengiamos atskirame pastate, stovinčiame Turgaus aikštėje. Tame pat pastate galėjo būti tikrinami saikai ar matuoja- mos birios prekės.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Tame pat pastate galėjo būti tikrinami saikai ar matuoja- mos birios prekės. Turgaus aikštėje buvo ir vaškinė, bene 6 krosnys. Nuomos dydis vėlgi nenurodytas, matyt, buvo derybų tarp miesto ir nuomininkų objektas.