Turgaus aikštė – ankstyvas Kauno miesto urbanistinis centras ir viena svarbiausių jo vietų. Ji atsirado pačiais pirmaisiais miesto gyvavimo metais, buvo išplanuota centre kaip netaisyklingo keturkampio formos, 2,6 ha ploto erdvė, iš kurios į pilies ir Nemuno pusę vedė gatvės. Aikštė atliko ne vien prekybinę funkciją: joje stovėjo rotušė, miesto savivaldos ir teismų rezidencija, o greta buvo parapinė bažnyčia. Prekybinę bei ūkinę jos reikšmę liudijo planuotas atskiras pastatas miesto svarstyklėms, saikams tikrinti ir birioms prekėms matuoti, taip pat vaškinė su maždaug šešiomis krosnimis. Aikštė buvo susijusi ir su religinio gyvenimo erdve: į pietus nuo jos, Nemuno pakrantėje, greta uosto ir muitinės, buvo įkurdinti pranciškonai.
Turgaus aikštė buvo išties ankstyvas miesto urbanistinis elementas, atsiradęs pačiais pirmaisiais miesto gyvavimo metais.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Turgus buvo viena iš svarbiausių Kauno vietų, jis turėjo net institucijos požymių. Turgaus aikštė buvo išties ankstyvas miesto urbanistinis elementas, atsiradęs pačiais pirmaisiais miesto gyvavimo metais. Ji turėjo ne vieną paskirtį, čia stovėjo miesto savivaldos institucijų ir teismų rezidencija rotušė, prie jos šliejosi parapinė bažnyčia.
Centre buvo išplanuota netaisyklingo keturkampio 2,6 ha Turgaus aikštė.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Nors, kaip sakyta, nieko nežinome apie lokatorių, miesto kūrimosi organizatorių, jo darbo pasekmės aiškiai matomos. Centre buvo išplanuota netaisyklingo keturkampio 2,6 ha Turgaus aikštė. Iš jos rytinių kampų ėjo po dvi gatves, iš vakarinių - po vieną pilies ir Nemuno link.
Rotušė buvo pradėta statyti Turgaus aikštės viduryje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kur minėti anksčiau išvardinti ponai tarėjai šio miesto amžinai atminčiai ir garbei pagal šventą, įprastą, nuo senovės besilaikomą paproti po pirmu akmeniu, meistro mūrininko Benedikto Choinovskio tiksliai patalpintu pono vaito menės kampe, padėjo 1 auksiną ir taip pat pastatė savo darbininkams 1 statinę alaus. Rotušė buvo pradėta statyti Turgaus aikštės viduryje. Jos statyba buvo didžiausias bendras miestiečių bendruomenės darbas.
Vienuolynui buvo iš Kauno miestiečių nupirkti ar kitaip įsigyti Turgaus aikštės šiaurės vakarų kampe 2 kvartalai su 8 sklypais (posesijomis), kuriuose stovėjo gyvenamieji ir ūkiniai miestiečių pastatai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kauno pavieto maršalo Aleksandro Masalskio pastangomis. Vienuolynui buvo iš Kauno miestiečių nupirkti ar kitaip įsigyti Turgaus aikštės šiaurės vakarų kampe 2 kvartalai su 8 sklypais (posesijomis), kuriuose stovėjo gyvenamieji ir ūkiniai miestiečių pastatai. Kvartalus skyrė iš Turgaus aikštės į pilį vedanti gatvelė.
Svarstyklės kitų didesnių miestų pavyzdžiu turėjo būti įrengiamos atskirame pastate, stovinčiame Turgaus aikštėje.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Nuomojamos buvo ir miesto svarstyklės, prie jų esančios saikų (statinių) matavimo patalpos (pomierze beczkowe), vaškinė (topnica mieska, miesto vaško lydymo krosnis). Svarstyklės kitų didesnių miestų pavyzdžiu turėjo būti įrengiamos atskirame pastate, stovinčiame Turgaus aikštėje. Tame pat pastate galėjo būti tikrinami saikai ar matuojamos birios prekės.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Tame pat pastate galėjo būti tikrinami saikai ar matuojamos birios prekės. Turgaus aikštėje buvo ir vaškinė, bene 6 krosnys. Nuomos dydis vėlgi nenurodytas, matyt, buvo derybų tarp miesto ir nuomininkų objektas.
Kaune pranciškonai buvo įkurdinti Nemuno pakrantėje, į pietus nuo besikuriančio miesto Turgaus aikštės, matyt, greta uosto ir muitinės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Pranciškonų parinkimą galima būtų aiškinti ir jų patyrimu Lietuvoje, ir tuo, kad du pirmieji Vilniaus vyskupai, į kurių vyskupiją įėjo ir Kaunas, buvo pranciškonai. Kaune pranciškonai buvo įkurdinti Nemuno pakrantėje, į pietus nuo besikuriančio miesto Turgaus aikštės, matyt, greta uosto ir muitinės. Jų vienuolynas buvo medinis, stovėjo į šiaurę nuo Švč.
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Šaltinių sąrašas
Šaltinis
Autorius / metai
Teiginiai
Citatos ir paminėjimai
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)