Per karo žygį Vėluvos ir Tapiavos kraštas buvo sulygintas su žeme. Kojelavičiaus pasakojime Prūsijos magistras su pagalbininkais nusiaubė Vėluvos ir Tapiavos kraštą.
Kai Algirdas bei Aleksandras Karijotaitis su keliomis žygio voromis padalyta kariuomene iš karto nuniokojo daugelį Prūsijos vietų ir, sugriovę svarbias pilis Tilžę bei Ragainę ir daugybę kitų miestų, išsivarė aštuonis šimtus belaisvių, Prūsijos magistras irgi sėkmingai nusiaubė didelius Lietuvos plotus. Šitaip praėjo ir kiti metai, pakaitomis vieniems kitus puldinėjant. Prūsijos magistras, susilaukęs pagalbininkų iš svetur, baisiai sumušė Lietuvą; tuo tarpu gardą, užpuolė pilį, sudegino miestą, o Vėluvos ir Tapiavos kraštą sulygino su žeme.
Kai Algirdas bei Aleksandras Karijotaitis su keliomis žygio voromis padalyta kariuomene iš karto nuniokojo daugelį Prūsijos vietų ir, sugriovę svarbias pilis Tilžę bei Ragainę ir daugybę kitų miestų, išsivarė aštuonis šimtus belaisvių, Prūsijos magistras irgi sėkmingai nusiaubė didelius Lietuvos plotus. Šitaip praėjo ir kiti metai, pakaitomis vieniems kitus puldinėjant. Prūsijos magistras, susilaukęs pagalbininkų iš svetur, baisiai sumušė Lietuvą; tuo tarpu gardą, užpuolė pilį, sudegino miestą, o Vėluvos ir Tapiavos kraštą sulygino su žeme.
Vytautas spalio 21 d. Tapiavoje turėjo pasikrikštyti, o jo krikšto tėvais buvo Ragainės komtūras Vygandas Baldersheimas ir Tapiavos vaitienė.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Tačiau tą kartą iš jo buvo pareikalauta daugiau: turėjo spalio 21 dieną Tapiavoje pasikrikštyti, tikriausiai jau kiek laiko prabuvęs katechumenu. Krikšto tėvai buvo: narsus Ragainės komtūras Vygandas Baldersheimas ir Tapiavos vaitienė; vardą gavo Vygando1 2.