Po maskvėnų pabėgimo Glinskis pasitraukė į Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai pasitikėjo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 603
Maskvėnai tvirtino,\nkad didysis kunigaikštis jiems neleidęs stoti į atvirą\nmūšį, todėl apie vidurnaktį, nepaisydami nei vadų, nei\n605\n\n## Puslapis 604\n\nįsakymų, o šaukdami ir triukšmaudami, paliko stovyk\nlą bei gurguoles ir pasileido sprukti per miškus ir pel\nkes. Po šio įvykio Glinskis, nelyginant sumažėjęs ne\ntik savo šalininkų, bet ir savo paties akyse, pasitraukė\nį Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai\npasitikėjo. Kai, išaušus dienai, paaiškėjo, jog priešas\npabėgo, kareiviai apiplėšė stovyklą, tačiau karalius,\ndidikų patartas, nesiryžo persekioti maskvėnų.
Lietuvos metraštis Skirmantą vadina didžiuoju kunigaikščiu ir pasakoja, kad po pergalės prie Kaidanovo jis Rusų žemėje paėmė Starodubą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
50 ## Puslapis 48 Didysis kunigaikštis Skirmantas, surinkęs visas sa vo kariaunas, pasitiko juos Kaidanove l0 , prie savo sie nos. Nugalėjo tą chaną, ir sumušė visą jo totoriškąją galybę, ir nukovė patį chaną ", Su didžios pergalės šlove nužygiavo Rusų žemėn ir paėmė Mozyriaus Černigovo, Starodubo l3 , Karačevo M miestus, ir, laimė jęs pergalę, be nuostolių pargrįžo atgalios. Turėjo didysis kunigaikštis Skirmantas tris sūnus: vieną Treniotą IS , antrą Liubartą l6 , trečią Pisimantą l7 .
1379-1380 m. žiemą Maskvos kunigaikščio Dimitro kariuomenė užėmė Starodubą ir Trubčevską.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 279
Nuvykęs Maskvon, jis prikalbėjo\nkunigaikštį Dimitrą žygiui į Lietuvą, ir šio kariuomenė 1379-\n1380 m. žiemą užėmė Starodubą ir Trubčevską, nes Brianską ir\nTrubčevską valdąs Audriaus brolis Dimitras be mūšio atidavė savo\nvaldą. Jis _pasidavė_ Maskvai, gaudamas Perejeslavlį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 209
Tačiau amžinosios taikos jam nepasisekė padaryti; buvo pasirašytos tik 6 metų paliaubos. Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Sta- rodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dniep- rą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 209
Tačiau amžinosios taikos jam nepasisekė padaryti; buvo pasirašytos tik 6 metų paliaubos. Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Sta- rodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dniep- rą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Persigabenę per Dneprą ir pažygiavę vieną mylią, jie įkūrė pamiškėje stovyklą palikę prie upės nemažą dalį kariuomenės, turėjusios trukdyti kara liaus kariams keltis. Vydamasis priešą, karalius įrengė prie upės atvirame lauke stovyklą, įsakydamas, susi radus vieną kitą brastą, tylomis, jeigu šitai bus įma noma, perkelti į kitą krantą dalį raitelių. Kadangi prie šas nežinojo, kas dedasi, keli tūkstančiai raitelių, apie vidudienį laimingai persikė- K a ia liu s Ž y g im a n ta s lę per upę, užgriuvo stovyk- m a sk v ė n u s su m u ša lą, kai maskvėnai stiprinosi, ir pradėjo kruvinas kauty nes, kol priešai, netikėto antpuolio pritrenkti, nespėjo atsigauti.