1379-1380 m. žiemą Maskvos kunigaikščio Dimitro kariuomenė užėmė Starodubą ir Trubčevską.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 279
Nuvykęs Maskvon, jis prikalbėjo kunigaikštį Dimitrą žygiui į Lietuvą, ir šio kariuomenė 1379- 1380 m. žiemą užėmė Starodubą ir Trubčevską, nes Brianską ir Trubčevską valdąs Audriaus brolis Dimitras be mūšio atidavė savo valdą. Jis _pasidavė_ Maskvai, gaudamas Perejeslavlį.
Po maskvėnų pabėgimo Glinskis pasitraukė į Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai pasitikėjo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 603
Maskvėnai tvirtino, kad didysis kunigaikštis jiems neleidęs stoti į atvirą mūšį, todėl apie vidurnaktį, nepaisydami nei vadų, nei 605 ## Puslapis 604 įsakymų, o šaukdami ir triukšmaudami, paliko stovyklą bei gurguoles ir pasileido sprukti per miškus ir pelkes. Po šio įvykio Glinskis, nelyginant sumažėjęs ne tik savo šalininkų, bet ir savo paties akyse, pasitraukė į Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai pasitikėjo. Kai, išaušus dienai, paaiškėjo, jog priešas pabėgo, kareiviai apiplėšė stovyklą, tačiau karalius, didikų patartas, nesiryžo persekioti maskvėnų.
Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Starodubas ir Okos paupiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 209
Tačiau amžinosios taikos jam nepasisekė padaryti; buvo pasirašytos tik 6 metų paliaubos. Maskvai buvo paliktas Černigovas, Naugardas Sieverskas, Starodubas ir Okos paupiai. Taigi Maskvos sienos jau siekė Dnieprą.
Starodubas buvo XIII–XIV a. rusų Černigovo kunigaikštystės miestas, esantis apie 160 km į šiaurės rytus nuo Černigovo.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 196
Starodubas — XIII ir XIV a. rusų Černigovo kunigaikštystės, dabar RFTSR miestas (apie 160 km | šiaurės rytus nuo Černigovo). Prie Lietuvos valstybės, veikiausiai, prijungtas XIV a. šeštajam e dešimtmetyje, o aštuntajame buvo valdomas Gediminaičio Narimanto, Glebo sūnaus. Patrikijaus.