Santrauka

Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Žemaičių ribos nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos Mūšos upe, Smardonės upeliu ir Apaščios ežeru.c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Žemaičių ribos nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos Mūšos upe, Smardonės upeliu ir Apaščios ežeru.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Salyno akte pirmą kartą apytikriai buvo nužymėtos ordinui tenkančių žemių sienos. Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų. Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika­ lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž. gale nukariautą kraštą, vis reiškė pretenzijas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai