Caro valdžia buvusias LDK teritorijas tebevadino Šiaurės Vakarų kraštu, taigi traktavo kaip organišką „tikrosios“ Rusijos dalį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123-124
Caro valdžia buvusias LDK teritorijas tebevadino Šiaurės Vakarų kraš- tu, taigi traktavo kaip organišką „tikrosios“ Rusijos dalį. O tai reiškė, kad L I E T U V O S I S T O R I J A 124 lenkai, lietuviai, žydai buvo laikomi tik šio krašto tautinėmis mažumo- mis, kurioms leista plėtoti savo kultūrinę veiklą, jei ji caro administracijos požiūriu nėra pavojinga imperijos interesams. Valdinė švietimo sistema tebebuvo rusiška, nors į valdžios mokyklas, taip pat vidurines, kaip daly- kas (vidurinėse kaip neprivalomas) įsileistos ir lietuvių bei lenkų kalbos.
Vilniuje statytomis ir „atstatytomis“ cerkvėmis siekta parodyti, kad Šiaurės Vakarų krašto centras yra ir stačiatikiškas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
Vil- niuje pastatyta ir „atstatyta“ (tose vietose, kur jos buvo iki XVII a.) apie dešimt cerkvių. Tuo norėta pademonstruoti, kad Šiaurės Vakarų krašto centras yra ne ką mažiau stačiatikiškas nei katalikiškas.
Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15
Rusijai sunaikinus senąją \nLietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo ofi-\ncialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“.