1843 m. Teodoras Narbutas Peterburgo leidėjams siūlė rusiškąjį „Lietuvių mitologijos“ variantą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 455
būtent tas, kurį istorikas 1843 metais siūlė Peterburgo leidėjams.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
11 teiginių11 įrašų7 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 11 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–11 iš 11 teiginių
1843 m. Teodoras Narbutas Peterburgo leidėjams siūlė rusiškąjį „Lietuvių mitologijos“ variantą.
PDF 455
būtent tas, kurį istorikas 1843 metais siūlė Peterburgo leidėjams.
Leningradas, dabar Sankt Peterburgas, buvo vienas pagrindinių iš Lietuvos išvežamų maisto produktų vartotojų.
PDF 219
mą – jos gamino techninės paskirties, gana siauro profilio produkciją, kuria dažniausiai aprūpindavo visą didžiulę šalį. Nors pagal mėsos ir pieno pramonės gamybą vienam gyventojui Lietuva užėmė pirmą vietą visoje SSRS, didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo išgabenama į kitus SSRS regionus (pagrindiniai išvežamų maisto produktų vartotojai – Maskva ir Leningradas (dabar Sankt Peterburgas), o įmonių gaunamos pajamos patekdavo į bendrą SSRS biudžetą. Sovietų valdžia noriai statė ir investavo Lietuvoje ir dėl to, kad į Maskvą keliaudavo kyšiai (lagaminai rūkytų dešrų ir kumpių), ir dėl to, jog čia nebūdavo „dolgostrojų“ (ilgus metus užsitęsusių statybų, kurios reikalaudavo nesibaigiančio finansavimo), statybinės medžiagos nebūdavo visiškai išvagiamos ir naujos įmonės paleidžiamos daugiau ar mažiau laiku.
1772 m. Sankt Peterburge buvo pasirašytos padalijimo sutartys, kurias 1773-1775 m. patvirtino delegacinis seimas Varšuvoje.
PDF 144
ritorijas. Padalinimo sutartys buvo pasirašytos 1772 m. Sankt Peterburge, 0 1773—1775 m. jas patvirtino delegacinis seimas Varšuvoje.
1839 m. Teodoras Narbutas gavo imperatoriaus dovaną po „Lietuvių mitologijos“ įvertinimo Peterburge.
PDF 453
Vadinasi, sumanymas siekia daug ankstesnius laikus nei „Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta sostinėje Peterburge. Jo Didenybės Imperatoriaus dovaną, briliantinį žiedą, istorikas gavo 1839 metais. Sis faktas galėjo tik atgaivinti seną viltįišleisti rusiškąjį variantą. Kaip galima spręsti iš mokslinės T. Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą.
We wrześniu 179 3 roku na polecenie Timofieja Tutolmina, gubernatora miń skiego, znalazł się w delegacji wysłanej do Katarzyny II do Sankt Petersburga.
PDF 104
We wrześniu 179 3 roku na polecenie Timofieja Tutolmina, gubernatora mińskiego, znalazł się w delegacji wysłanej do Katarzyny II do Sankt Petersburga
Jednak w Sankt Petersburgu stawiło się ono dopiero w marcu 17 10 roku.
PDF 71
Jednak w Sankt Petersburgu stawiło się ono dopiero w marcu 17 10 roku.
1831 m. senovės paminklas kartu su Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos muziejumi buvo išvežtas į Sankt Peterburgą.
PDF 484-485
1831 metais tas senovės paminklas kartu su visu draugijos muziejumi 475 buvo išvežtas į Sankt-Peterburgą
Originalas buvo Vilniuje ir tikriau siai pateko į Sankt Peterburgą.
PDF 490
Originalas buvo Vilniuje ir tikriausiai pateko į Sankt Peterburgą
1831 metais tas senovės paminklas kartu su visu drau gijos muziejumi buvo išvežtas į Sankt Peterburgą.
PDF 244
1831 metais tas senovės paminklas kartu su visu draugijos muziejumi buvo išvežtas į Sankt Peterburgą.
Kolekcijoje saugomi keli atvaizdai iš Sankt Peterburge veikusios Nawruckio litografijos.
p. 672 (PDF 673)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
Dvi vienodos Sankt Peterburge išleistos litografijos vaizduoja Mergelę Mariją, apsuptą ne vien scenų iš Mergelės Marijos rožinio slėpinių, bet ir iš Švč. Jėzaus Vardo rožinio dalių.
p. 676 (PDF 677)
Citatos tekstas nepasiekiamas.