vieta

Samija

vieta

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Du keliu tebuvo iš Žemaičių į Samiją: pirmoji traktis ėjo per Nemuną, Šalaujus ir Nadraujus, antras ėjo nuo Klaipėdos kopomis tarp jūros ir marės, arba Klaipėdos atsiautos. Taip belėbaujanit Algirdui su viena dalia ka riaunos Padaugavy, su antra dalia kariaunos Kęstu tis lygia dalia rūstą dieną, kryžėjų mistrui kariau jant su lenkais ir pamariais, Parusny darė: kaipogi, įpuolęs į Samiją, nuo rindos neskiedės ir su meldžionimis.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Du keliu tebuvo iš Žemaičių į Samiją: pirmoji traktis ėjo per Nemuną, Šalaujus ir Nadraujus, antras ėjo nuo Klaipėdos kopomis tarp jūros ir marės, arba Klaipėdos atsiautos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Visų pavoj ausiu daiktu buvo dėl nukariavimo Sami jos pažinės ir gentysta samionų su kitais že­ maičiais, kaipo savo vientaučiais, kurie visuomet viens kitiems taikinėjo ir šelpė, kaipogi žemaičiai, žemgaliai, samionys, būdami viena tauta, kalbėjo viena kalba, vieną rėdą, vieną tikybą turėjo, vie­ nus dievus garbino, bendravos su vieni antrais kai­ po savo broliais, o reikalui ir pavojui radusis, šel­ pė»' jog jūron linkui gyveno vadinamos, kaip sa­ kiau, žemaičiais, kaipogi tenai visos upys tekėjo nuo Kalno į jūrą. Du keliu tebuvo iš Žemaičių į Samiją: pirmoji traktis ėjo per Nemuną, Šalaujus ir Nadraujus, antras ėjo nuo Klaipėdos kopomis tarp jūros ir marės, arba Klaipėdos atsiautos. Ta paskuo- joji traktis buvo didžiai pavoja dėl kryžėjų, Sami- joj įnamaujančių, jog ta trakčia žemaičiai staiga juos antpuolę galėjo nuo dviejų pusių suremti.
t-002vidutinis

Taip belėbaujanit Algirdui su viena dalia ka riaunos Padaugavy, su antra dalia kariaunos Kęstu tis lygia dalia rūstą dieną, kryžėjų mistrui kariau jant su lenkais ir pamariais, Parusny darė: kaipogi, įpuolęs į Samiją, nuo rindos neskiedės ir su meldžionimis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Sųgriejęs neapseikimą grobį su daugybe imtinių, mistrui pačiam, kaip sakiau, ezelionų saloj bekariaujant, gavėnioj laimingai namo parvirdė. Taip belėbaujanit Algirdui su viena dalia ka­ riaunos Padaugavy, su antra dalia kariaunos Kęstu­ tis lygia dalia rūstą dieną, kryžėjų mistrui kariau­ jant su lenkais ir pamariais, Parusny darė: kaipogi, įpuolęs į Samiją, nuo rindos neskiedės ir su mel- džionimis neskardės, bet eilomis it jūros vilnimis ne vien visą Samiją, Varmiją, arba Ermiją, Natan- giją, bet visą Parusnį iki pačiai Yslai nusiaubė. Al­ girdas, nenorėdamas savęs apsunkinti grobiu ir im­ tiniais, dalimis virdė į Lietuvą ir Žemaičius, o ko negalėjo pagrobti ar pavaryti, tą iš apmaudo savo nelaimų ugnia ir karda gaišino.
Visi teiginiai ir įrodymai (2 teiginiai, 2 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Kiti vardai: Samija

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 199522