t-001vidutinis
Du keliu tebuvo iš Žemaičių į Samiją: pirmoji traktis ėjo per Nemuną, Šalaujus ir Nadraujus, antras ėjo nuo Klaipėdos kopomis tarp jūros ir marės, arba Klaipėdos atsiautos.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 354
Visų pavoj ausiu daiktu buvo dėl nukariavimo Sami jos pažinės ir gentysta samionų su kitais žemaičiais, kaipo savo vientaučiais, kurie visuomet viens kitiems taikinėjo ir šelpė, kaipogi žemaičiai, žemgaliai, samionys, būdami viena tauta, kalbėjo viena kalba, vieną rėdą, vieną tikybą turėjo, vienus dievus garbino, bendravos su vieni antrais kaipo savo broliais, o reikalui ir pavojui radusis, šelpė»' jog jūron linkui gyveno vadinamos, kaip sakiau, žemaičiais, kaipogi tenai visos upys tekėjo nuo Kalno į jūrą. Du keliu tebuvo iš Žemaičių į Samiją: pirmoji traktis ėjo per Nemuną, Šalaujus ir Nadraujus, antras ėjo nuo Klaipėdos kopomis tarp jūros ir marės, arba Klaipėdos atsiautos. Ta paskuojoji traktis buvo didžiai pavoja dėl kryžėjų, Samijoj įnamaujančių, jog ta trakčia žemaičiai staiga juos antpuolę galėjo nuo dviejų pusių suremti.