t-001vidutinis
Du keliu tebuvo iš Žemaičių į Samiją: pirmoji traktis ėjo per Nemuną, Šalaujus ir Nadraujus, antras ėjo nuo Klaipėdos kopomis tarp jūros ir marės, arba Klaipėdos atsiautos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Visų pavoj ausiu daiktu buvo dėl nukariavimo Sami jos pažinės ir gentysta samionų su kitais že maičiais, kaipo savo vientaučiais, kurie visuomet viens kitiems taikinėjo ir šelpė, kaipogi žemaičiai, žemgaliai, samionys, būdami viena tauta, kalbėjo viena kalba, vieną rėdą, vieną tikybą turėjo, vie nus dievus garbino, bendravos su vieni antrais kai po savo broliais, o reikalui ir pavojui radusis, šel pė»' jog jūron linkui gyveno vadinamos, kaip sa kiau, žemaičiais, kaipogi tenai visos upys tekėjo nuo Kalno į jūrą. Du keliu tebuvo iš Žemaičių į Samiją: pirmoji traktis ėjo per Nemuną, Šalaujus ir Nadraujus, antras ėjo nuo Klaipėdos kopomis tarp jūros ir marės, arba Klaipėdos atsiautos. Ta paskuo- joji traktis buvo didžiai pavoja dėl kryžėjų, Sami- joj įnamaujančių, jog ta trakčia žemaičiai staiga juos antpuolę galėjo nuo dviejų pusių suremti.