Vikipedijos įžanga
Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo. Rusijos imperijos sostine 1713–1728 m. buvo Sankt Peterburgas, po to 1728–1730 m. Maskva, po to vėl Sankt Peterburgas iki 1917 m. (1914 m. miestas buvo pervadintas į Petrogradą). Tai buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po Mongolų imperijos ir Britų imperijos) ir tęsėsi nuo Arkties vandenyno šiaurėje ir Juodosios jūros pietuose iki Baltijos jūros vakaruose ir Ramiojo vandenyno rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią. 1917 m. rugsėjo 1 (14) d. Rusijos laikinoji vyriausybė paskelbė šalį respublika (nors faktiškai Rusija respublika tapo jau po Vasario revoliucijos).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Rusijos imperija – valstybė ir valdžios sistema, kurios valdžia XIX–XX amžių sandūroje veikė Lenkijos karalystėje, aneksuotose buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybės žemėse bei kitose imperijos teritorijose. Šiose žemėse apie 40 metų buvo vykdoma rusinimo politika, tačiau jos rezultatai neatitiko valdžios lūkesčių. 1897 m. surašymas parodė, kad tarp etninių lietuvių skaityti mokėjo 48 proc., o rusiškai – tik kas penktas; pagal raštingumą jie beveik dukart lenkė Rusijos vidurkį. Po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi pateko į imperiją ir iki 1918 m. gyveno nauju, centralizuotos bei biurokratizuotos valdžios nulemtu laikotarpiu. 1905 m. sostinėje prasidėjusi socialinė demokratinė revoliucija netrukus pasiekė Lietuvos miestus, kur vyko streikai, demonstracijos ir mitingai.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu