Vieta

Rusijos imperija

7 teiginiai7 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Rusijos imperija (iki rev. rus. k. Россійская Имперія) – valstybė, gyvavusi nuo 1721 m. iki Vasario revoliucijos ir Rusijos Respublikos paskelbimo 1917 m. Imperija paskelbta Rusijos caro Petro I po Šiaurės karo. Rusijos imperijos sostine 1713–1728 m. buvo Sankt Peterburgas, po to 1728–1730 m. Maskva, po to vėl Sankt Peterburgas iki 1917 m. (1914 m. miestas buvo pervadintas į Petrogradą). Tai buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po Mongolų imperijos ir Britų imperijos) ir tęsėsi nuo Arkties vandenyno šiaurėje ir Juodosios jūros pietuose iki Baltijos jūros vakaruose ir Ramiojo vandenyno rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią. 1917 m. rugsėjo 1 (14) d. Rusijos laikinoji vyriausybė paskelbė šalį respublika (nors faktiškai Rusija respublika tapo jau po Vasario revoliucijos).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Rusijos imperija – valstybė ir valdžios sistema, kurios valdžia XIX–XX amžių sandūroje veikė Lenkijos karalystėje, aneksuotose buvusios Lietuvos ir Lenkijos valstybės žemėse bei kitose imperijos teritorijose. Šiose žemėse apie 40 metų buvo vykdoma rusinimo politika, tačiau jos rezultatai neatitiko valdžios lūkesčių. 1897 m. surašymas parodė, kad tarp etninių lietuvių skaityti mokėjo 48 proc., o rusiškai – tik kas penktas; pagal raštingumą jie beveik dukart lenkė Rusijos vidurkį. Po Abiejų Tautų Respublikos žlugimo Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi pateko į imperiją ir iki 1918 m. gyveno nauju, centralizuotos bei biurokratizuotos valdžios nulemtu laikotarpiu. 1905 m. sostinėje prasidėjusi socialinė demokratinė revoliucija netrukus pasiekė Lietuvos miestus, kur vyko streikai, demonstracijos ir mitingai.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Fiziniai bruožai
  • Perdėm centralizuota ir biurokratizuota valstybė.
  • Zigmantas Kiaupa taip apibūdina Rusijos imperiją laikotarpiu, kai Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi priklausė imperijai; šis laikotarpis tęsėsi iki Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 m.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004vidutinis

Abiejų Tautų Respubliką ar kitaip vadinamą jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę sugriovė trys kaimynės - Rusija, Prūsija ir Austrija, Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi pateko į Rusijos imperiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Abiejų Tautų Respubliką ar kitaip vadinamą jungtinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę sugriovė trys kaimynės - Rusija, Prūsija ir Austrija, Kaunas su didžiąja Lietuvos dalimi pateko į Rusijos imperiją. Tada prasidėjo naujas jo istorijos laikotarpis, trukęs iki atkuriant Lietuvos valstybę 1918 m. Perdėm centralizuotoje ir biurokratizuotoje Rusijos imperijoje Kaunas turėjo paklusti imperijos įstatymams, esmingai keitėsi miesto savivaldos turinys.
t-002vidutinis

1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymas parodė, kad skaityti mokėjo beveik pusė etninių lietuvių, o rusiškai skaitė tik kas penktas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra bemaž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas. Pagal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba.
t-208600vidutinis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais Žemaičių vyskupijos teritorija priklausė Rusijos imperijai ir Kauno gubernijai, išskyrus Kuršo ir Žiemgalių dekanatus, priklausiusius Kuršo gubernijai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla

Vysk. M. Valančiaus laikais Žemaičių vyskupijos teritorija priklausė Rusijos imperijai, Kauno gubernijai (išskyrus Kuršo ir Žiemgalių dekanatus, kurie priklausė Kuršo gubernijai). Kauno gubernatorius buvo pavaldus Vilniaus generalgubernatoriui, o Kuršo gubernatorius — Rygos generalgubernatoriui.
t-209299vidutinis

Egidijus Aleksandravičius Rusijos imperijos valdžios politiką sieja su ekonominiais ir politiniais sumetimais, kurie ne visada sutapo.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—33
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—22
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11