Rudava

PDF 105-106

Kitą dieną patraukė į Rudavos valsčių ir ten pat, smogęs galingą smūgį, užėmė pilį323; toje vietoje buvo išžudyta tiek daug sembų, 321 D.— Medenow, Jer. — Medenouwe; Medenava (vėliau — Medenau, dab. Logvinovas), to pat vardo valsčiaus centras pietvakarių Semboje. I tūkstantmečio pabaigos — XIII a. sembų pilis buvo kiek toliau į šiaurės rytus nuo dabartinės gyvenvietės, kranto kyšulyje įrengtame piliakalnyje, įtvirtintame dviem galingais pylimais; vėliau, atrodo, čia buvusi vyskupo pilis. Ankstesnio laikotarpio (I tūkstantmečio 1-os pusės) piliakalnis yra į pietryčius nuo gyvenvietės (CF, p. 13—16, Nr. 4, 5; Гуревич Ф. Д. Из истории..., с. 340—341, 369, 436—443). 322 D.— Super [...] habitaciones suas (III, 108, 204, 209, 228, 332), Jer — hŭs, hûf, gebûve; kituose šaltiniuose — curia, kartais pabrėžiant, kad pulchram et bene munitam (MPH, 4, p. 430). Tai didelės, turtingos, daugiau ar mažiau įtvirtintos sodybos (kartais — labai gerai), bet ne pilys, nes Dusburgietis jas skiria nuo pilies ir kitų gynybinės paskirties įtvirtinimų (habitaciones, et alia, que extra castra et municiones sita — III, 204), kilmingųjų, žymiųjų prūsų (potentis Prutheni), jotvingių (дом Стекинтове — ПСРЛ, 2, стб. 828) ir lietuvių, kiemai (Łowmiański H., Studja..., 1, p. 293—295; Pašuta V., Lietuvos..., p. 155, 329; Jurginis J., Baudžiavos..., p. 93, 101). 323 D.— ad territorium Rudowie, Jer.— zu Rudowe; Rudava, valsčius Semboje. Jo centras — Rudavos pilis buvo per 18 km į šiaurę nuo dab. Kaliningrado, į vakarus nuo dab. automobilių kelio Kaliningradas—Zelionogradskas, kalvoje, greta kurios vėliau buvo pastatyta Ordino pilis (Boetticher A., Die Bau..., 1, p. 118; CF, p. 52, schema 23a). Rudava — dab. Melnikovas. Kai kas mano, jog Dusburgiečio minima Rudavos valsčiaus pilis, kur išžudyta daug sembų, buvo kiek į pietus nuo Rudavos, piliakalnyje prie Ekričių (dab. Vetrovas) ir Maldaičių, jog tai Nogimptės (Nogympten) pilis (CF, p. 52—54; GAO, p. 108; plg. Ewald A. L., Die Eroberung..., 3, p. 17). kad jų kilmingieji pasiūlė karaliui įkaitų, maldaudami jų pagailėti ir nežudyti visų žmonių.

PDF 105-106

Kitą dieną patraukė į Rudavos valsčių ir ten pat, smogęs galingą smūgį, užėmė pilį323; toje vietoje buvo išžudyta tiek daug sembų, 321 D.— Medenow, Jer. — Medenouwe; Medenava (vėliau — Medenau, dab. Logvinovas), to pat vardo valsčiaus centras pietvakarių Semboje. I tūkstantmečio pabaigos — XIII a. sembų pilis buvo kiek toliau į šiaurės rytus nuo dabartinės gyvenvietės, kranto kyšulyje įrengtame piliakalnyje, įtvirtintame dviem galingais pylimais; vėliau, atrodo, čia buvusi vyskupo pilis. Ankstesnio laikotarpio (I tūkstantmečio 1-os pusės) piliakalnis yra į pietryčius nuo gyvenvietės (CF, p. 13—16, Nr. 4, 5; Гуревич Ф. Д. Из истории..., с. 340—341, 369, 436—443). 322 D.— Super [...] habitaciones suas (III, 108, 204, 209, 228, 332), Jer — hŭs, hûf, gebûve; kituose šaltiniuose — curia, kartais pabrėžiant, kad pulchram et bene munitam (MPH, 4, p. 430). Tai didelės, turtingos, daugiau ar mažiau įtvirtintos sodybos (kartais — labai gerai), bet ne pilys, nes Dusburgietis jas skiria nuo pilies ir kitų gynybinės paskirties įtvirtinimų (habitaciones, et alia, que extra castra et municiones sita — III, 204), kilmingųjų, žymiųjų prūsų (potentis Prutheni), jotvingių (дом Стекинтове — ПСРЛ, 2, стб. 828) ir lietuvių, kiemai (Łowmiański H., Studja..., 1, p. 293—295; Pašuta V., Lietuvos..., p. 155, 329; Jurginis J., Baudžiavos..., p. 93, 101). 323 D.— ad territorium Rudowie, Jer.— zu Rudowe; Rudava, valsčius Semboje. Jo centras — Rudavos pilis buvo per 18 km į šiaurę nuo dab. Kaliningrado, į vakarus nuo dab. automobilių kelio Kaliningradas—Zelionogradskas, kalvoje, greta kurios vėliau buvo pastatyta Ordino pilis (Boetticher A., Die Bau..., 1, p. 118; CF, p. 52, schema 23a). Rudava — dab. Melnikovas. Kai kas mano, jog Dusburgiečio minima Rudavos valsčiaus pilis, kur išžudyta daug sembų, buvo kiek į pietus nuo Rudavos, piliakalnyje prie Ekričių (dab. Vetrovas) ir Maldaičių, jog tai Nogimptės (Nogympten) pilis (CF, p. 52—54; GAO, p. 108; plg. Ewald A. L., Die Eroberung..., 3, p. 17). kad jų kilmingieji pasiūlė karaliui įkaitų, maldaudami jų pagailėti ir nežudyti visų žmonių.

PDF 27

Pasidalinę mažais būre­\nliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 me­\ntų vasario mėn. 17 d. (sekmadienį) prie Rudavos bažnytkaimio,\nnetoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

PDF 260

Drauge buvo ir Algirdas su savo būriais. Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko krūvon ties Rudavos (Rudau) bažnyt­ kaimiu (3 mylios į šiaurę nuo Karaliaučiaus). Čia juos pasitiko kryžiuočių kariuomenė.