Raseinių ir Ariogalos apylinkės laikytos svarbiomis pagonims, nes čia stovėjo Romuva su Perkūno šventykla ir Krivių Krivaičio buveine.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 82
Vaikių krašte buvo šventoji giria, kuri kartu su netoliese stovėjusia pilimi ir aplinkiniais pastatais vieną naktį buvo sudeginta iki pamatų, visi gyventojai išžudyti. Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą dieną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia stovėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė).
Romuva šaltiniuose minima kaip Nadruvoje esanti šventykla su kriviu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 24
Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį.
Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 24
Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 24
Kad būtų išlaikyta politinė pusiausvyra, žynys įsikūrė silpniausios genties (Nadruvos) teritorijoje; tai primena senovės graikų amfiktioniją – polių sąjungą, sudarytą tarpgentinėje teritorijoje esančiai šventovei ginti. Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis. Jos garbinimas susijęs su Lietuvoje išplitusiais Aukuro kalnais ir akmenimis.
Romuva minima kaip Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 82
Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą dieną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia stovėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė). Pakeliui viską versdama pelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pasiryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti.
Lietuvos istorijos autoriai Nadruvoje buvusią Romuvą laiko ankstyva pagonybės virtimo institucine religija apraiška.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 24
Taigi valstybė iš viršaus lyg ir turėjo bandyti paspartinti pagonybės virtimo institucine religija procesą. Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį. Tai jau turėtų būti savarankiška institucija, matyt, išlaikoma iš dovanų.
O kai prūsai jau turėjo pakankamai karo meno išmokusių karių, Vaidevutis ir vyriausiasis žynys ušaukė tautą į Romuvą ir ten po aukų atnašavimo pra nešė dievų ¡pageidavimą ir valią atkeršyti dabar už mozūrų jiems padarytą gėdą ir patirtą pažeminimą stojant į.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 50
O kai prūsai jau turėjo pakankamai karo meno išmokusių karių, Vaidevutis ir vyriausiasis žynys ušaukė tautą į Romuvą ir ten po aukų atnašavimo pranešė dievų ¡pageidavimą ir valią atkeršyti dabar už mozūrų jiems padarytą gėdą ir patirtą pažeminimą stojant į kovą u jų kunigaikščiu.
Betgi savame krašte jis įkurdino kitą Romuvą su kitu Kriviu.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 57
Betgi savame krašte jis įkurdino kitą Romuvą su kitu Kriviu. Pačios didžiausios aukos vis dėlto būdavo išsiunčiamos iš Lietuvos ir patikimos vyriausiajam žyniui Prūsijoje, kadangi aname krašte dievai nesilankydavę.
Romuvoje ugnį Bumblauskas įvardija kaip pagrindinį kulto objektą, o jos garbinimą sieja su Lietuvoje išplitusiais Aukuro kalnais ir akmenimis.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 104
Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis, kurios garbinimas susijęs su Lietuvoje išplitusiais Aukuro kalnais ir akmenimis.